Nemenčinės kultūros centre atidaryta dviejų profesionalių Lietuvos dailininkų – Nerijaus Baublio ir Viktoro Dailidėno – kūrybos darbų paroda.
Tai šviesos žaismu pasakojamos istorijos. Spalvos, per kurias prasiskverbia šviesa, kuria pasakojimą. Tai vitražas – langas, pro kurį matome kitokį pasaulį.
„Tai labai sena tradicija, atėjusi dar iš Viduramžių. Ir ji, tiesą pasakius, iki šių dienų mažai kuo pasikeitė“, – sako N. Baublys.
Nemenčinės kultūros centre eksponuojami trys dailininko vitražisto N. Baublio vitražai.
„Galima pavadinti tokiu mini ciklu – buvo daugiau darbų, bet čia buvo skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui paminėti. Paprastai vitražas yra toks menas, kuris yra užsakomas arba į namus, arba į bažnyčią. Jį ne taip paprasta atnešti, kad va – padariau ir atvežiau, parodžiau. Čia yra tokie daugiau parodiniai darbai, o pats vitražas yra toks nenešiojamas menas“, – teigia pašnekovas.
Kruopštūs, tikslūs, apskaičiuoti ir apgalvoti – tokie, kokie ir turi būti vitražai. Visai kitokie yra dailininko vitražisto tapybos darbai.
„Man tapyba yra tokia meditacija. Poilsis, atotrūkis nuo to išskaičiuoto meno“, – tikina N. Baublys.
Paprastai vitražas yra toks menas, kuris yra užsakomas arba į namus, arba į bažnyčią.
N. Baublys
Stiklas, kuris sulaužo plokštumą ir įgauna erdvę, tai V. Dailidėno išraiškos. Nemenčinėje dailininkas pristato naujausius kūrinius iš trijų ciklų. Tai darbai, apmąstantys Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybę ir kūrybą.
„Galbūt kad M. K. Čiurlionio metai šie… Ir šiaip toks noras užėjo pažiūrėti, kaip jis mane veikia ir kaip jį galiu retransliuoti stikle“, – dalijasi V. Dailidėnas.
Kitame cikle V. Dailidėnas ieško medžio ir stiklo santykio.
„Aš noriu padaryti labai didelį medį. Gal tai susiję su šeimos medžiu, gali būti susiję su gamta, nes aš gamtos žmogus“, – sako kūrėjas.
Trečiasis ciklas – tai portretai. Nors nufotografavę dažnai sakome „įamžinau“, šį kartą šis žodis tinka labiau. Veidai stikle – lyg sustingusios akimirkos, kurios neišbluks.
„Irgi va tokia serija naujų darbų – aš juos šiais metais pradėjau. Labai norėjau įamžinti kunigaikščius mūsų, valstybės vadovus, ir įprasminti mūsų valstybę per veidus, per portretus. Kol kas dar bręstantis [projektas] – norisi daryti daug įvairių portretų“, – pasakoja V. Dailidėnas.
Nemenčinės kultūros centre eksponuojama paroda, kurioje išvystame, kad stiklas ne tik skaidri, beveik nematoma medžiaga, stiklas gali pasakoti istorijas.
„Vitražas tapo tokia sfera, kuri mane įklampino ir panardino tokiam kely… Darbas su spalvomis, taip pat ir tapyba, ir vitražas yra kažkas tokio bendro ir labai pasakiškai gražaus“, – pripažįsta N. Baublys.
„Man patinka suvaldyti stiklą. Stiklas, kai jis yra karštos būsenos, paklūsta fizikiniams dėsniams. O tą menišką logiką gali įterpti ir tada sustabdyti taip, kaip tau reikia, pastatyti taip, kaip tau reikia. Man labai patinka šitas momentas, kai tu gali žaisti su stiklu“, – sako V. Dailidėnas.
Jeigu norite atidžiau pažvelgti į stiklo meistrystę ir pamatyti, kaip stiklas pavirsta menu, V. Dailidėno ir N. Baublio darbų paroda Nemenčinės kultūros centre laukia jūsų iki birželio galo.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
