„Mūsų profesinės kančios neatleidžia nuo atsakomybės. Ir daryti produktą atsakingai, o neužsiimti chaltūra, kas šiuo atveju yra“, – pianistės Ievos Dūdaitės knygą „Muzika visiems“ LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ komentuoja anksčiau ją recenzavęs muzikologas Eirimas Velička.
Jis teigia, kad veikale gausu įvairaus pobūdžio klaidų. Savo ruožtu knygos autorė sako, kad tai yra pirmas knygos leidimas, todėl dalies „klaidelių“ nepavyko išvengti, ir kartu tikina, kad tekstą skaitė ne viena redaktorė. Leidykla „Alma littera“ žada dar kartą peržiūrėti knygos turinį ir ištaisyti klaidas.
Kritikos žinomos pianistės knygai nepagailėjo ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Muzikologijos katedros profesorė, leidinio „Ars & Praxis“ vyriausioji redaktorė Lina Navickaitė-Martinelli.
Knyga nėra mokslinis vadovėlis
I. Dūdaitė sako vertinanti konstruktyvią kritiką, nes ji „verčia judėti į priekį“. Ji sako, kad į anksčiau LMTA periodiniame mokslinių straipsnių leidinyje „Ars & Praxis“ pasirodžiusią muzikologo E. Veličkos recenziją reaguoja teigiamai.
„Aš pati nesu muzikologė, todėl visada įdomu išgirsti kitų nuomonę apie knygą ir mano kūrybą. Lygiai taip pat dėl šios priežasties po koncertų bėgu į koridorių, kad galėčiau ne tik išlydėti ir padėkoti savo klausytojams, bet ir išgirsti jų nuomonę: kas patiko, kas nepatiko, ką galėčiau daryti geriau. Tiek grodama žiūrovams, tiek rašydama knygą aš siekiu dalintis savo meile muzikai ir, žinoma, savo požiūriu“, – sako knygos autorė.
Pianistė dėkoja knygą recenzavusiam muzikologui E. Veličkai už įdėtą darbą ir sako, kad „viską galima apibendrinti šia idėja“.
„Noriu pabrėžti, nes vis jaučiu, kad šitai nėra iki galo suvokta. „Muzika visiems“ – tai knyga, kuri nėra mokslinis vadovėlis. Ir ji neturėtų būti laikoma tokia. Aš dar kartą akcentuoju – tai nėra muzikos istorijos, tai nėra solfedžio, tai nėra muzikos teorijos vadovėlis. Tai nėra vadovėlis. Antrasis mano knygos sakinys labai tai pabrėžia. Aš rašau, jog kiekvienas mano gyvenimo žingsnis vedė prie šios knygos. Tai nėra vadovėlis“, – LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ kalbėjo I. Dūdaitė.
Ji taip pat sako, kad yra didžiulis poreikis išleisti mokslinį muzikos istorijos vadovėlį. Pianistė pažymi, kad šia knyga norinti sužadinti aistrą pažinti muzikos pasaulį ir atrasti jos naudą.
„Aš nesiekiu chronologiškai papasakoti kažkokios visos pasaulio muzikos istorijos – visų pirma, to neįmanoma padaryti. Ir tai jau buvo padaryta. Viskas jau yra papasakota apie muzikos istoriją. Aš nesistengiu kaip vadovėlyje perteikti muzikos teorijos žinių. Tai yra veikalas, kuriame aš perteikiu savo požiūrį į muziką, patirtis, kalbu apie muzikos naudą smegenims, mūsų gyvenimui“, – teigia I. Dūdaitė.
Paklaustas, kaip vertina I. Dūdaitės mintį, jog pianistės knyga nėra mokslinis vadovėlis, o skirta populiariajai auditorijai, muzikologas E. Velička atsako, jog skaitytojas skaito ne autorės intencijas, o tekstą.
„Muzika visiems“ – tai knyga, kuri nėra mokslinis vadovėlis. Ir ji neturėtų būti laikoma tokia.
I. Dūdaitė
„Ir jeigu tekstas yra toks, kad tu matai, kad sakinys su sakiniu nesueina. Arba matai, kad autorė nesupranta, ką ji rašo. Arba kad jos mintį reikia iššifruoti... Na, tai tas tekstas tampa beprasmis. Labai sudėtinga jį suvokti“, – teigia E. Velička.
Savo ruožtu pasitelkdama alegoriją I. Dūdaitė atsako, kad ir espresso kava, ir kokakola turi kofeino ir yra tos pačios spalvos, tačiau gėrimų įprastai nemaišome. Toliau ji alegoriškai sako, kad Jessica Shy ir Liudvikas Bethovenas yra „savo srities korifėjai“, bet neįmanoma palyginti šių skirtingų žanrų atstovų. Knygos „Muzika visiems“ autorė tvirtina, kad neturėtume lyginti populiaraus knygos pateikimo su moksline medžiaga.
LMTA periodiniame mokslinių straipsnių leidinyje „Ars & Praxis“ I. Dūdaitės knygą „Muzika visiems“ recenzavęs muzikologas E. Velička irgi alegoriškai atsako, kad kokakola taip pat negali būti „nekokybiška, skiesta arba kažkokios neaiškios sudėties“.
„Ieva bando teisintis žanru. Populiarus žanras, populiarios knygos žanras, taip pat nėra lengvas žanras. Ir jis neatleidžia nuo atsakomybės rašyti bet ką. Sakykime: pianinas ar fortepijonas? Štai vieną sakinį pacituosiu: „Savo kurtą pirmąjį Lietuvoje pianino pradžiamokslį fortepijono mėgėjams“. Viename sakinyje – „pianino pradžiamokslį fortepijono mėgėjams“. Ar autorė suvokia, ką parašė?“ – svarsto E. Velička.
Atsakydama muzikologui I. Dūdaitė teigia, jog prie knygos dirbo visa komanda ir ne viena redaktorė, todėl kiekvienas pasirinkimas, kaip ir cituotas muzikologo sakinys, yra pagrįstas.
„Man ši Eirimo iškelta tema yra labai svarbi. Knyga nėra tobula – aš niekada apie ją taip nesakiau. Yra tikrai keletas teksto, rašybos, maketavimo, numerologinių klaidelių. Aš pati jas pastebėjau iškart po išleidimo. Ir nuo pat knygos pradžios, jau nuo pat įžangos yra nurodomi autoriai, kurie įkvėpė mane, kurie įkvėpė požiūriu, kurie įkvėpė šią knygą. Man tai yra labai svarbu“, – sako knygos autorė.
Muzikologas knygą vadina chaltūra
Knygos „Muzika visiems“ autorė I. Dūdaitė teigia, kad šio leidinio parašymas pareikalavo daug darbo bei pastangų suderinti šeimyninį gyvenimą su rašymu. Savo ruožtu muzikologas E. Velička pianistei atsako, kad jis taip pat yra tėvas ir knygų autorius, todėl žino, ką reiškia derinti šias sritis.
„Nereikia įsivaizduoti arba vaizduoti aukos. Tiesą sakant, bet kuris žmogus, kuris groja instrumentu – aš groju smuiku – kai studijavau, keldavausi pusę šešių ryto, kad galėčiau tris valandas iki paskaitų pagroti. Suprantu puikiausiai, bet tos mūsų profesinės kančios neatleidžia nuo atsakomybės daryti, rašyti atsakingai. Ir daryti produktą atsakingai, o ne užsiimti chaltūra, kas šiuo atveju yra. Tai yra nesuredaguotas tekstas. Pilna faktinių klaidų, klaidinančių skaitytoją. Na, ir apskritai yra sunkiai paskaitomas – sunku skaitytojui suvokti mintį, kas norėta pasakyti. Tai yra tikrai netalentingai parašytas tekstas“, – kritiką išsako muzikologas.
E. Velička toliau pabrėžia, kad knygos „Muzika visiems“ tiražas yra du tūkstančiai egzempliorių, todėl autorė I. Dūdaitė turi didelę atsakomybę prieš skaitytojus, kuriuos šis leidinys galimai supažindins su muzikos pasauliu.
„Žinoma, šventa vieta tuščia nebūna. Ieva labai talentingai pasinaudojo ta spraga. Sakykime, mūsų profesionalai, muzikos akademijos profesoriai, dėstytojai galėjo tokią švietėjišką literatūrą (parašyti – LRT.lt), privalėtų muzikos akademija tą daryti. Žinoma, o, sakykime, ta švietėjiška literatūra – jos labai trūksta. Na, ir susidarė niša, ir buvo sėkmingai pasinaudota“, – komentuoja muzikologas.
Jo teigimu, atsakomybė už knygoje esančias klaidas yra leidyklos.
„Knyga turi turėti dalykinį redaktorių. Šiuo atveju muzikos knyga, knyga apie muziką, kad ir populiari, – vis dėlto turėtų būti samdomas dalykinis redaktorius, kuris peržiūrėtų faktinius pavadinimų, terminų nesutapimus, vartoseną ir taip toliau. Pagaliau autorė, kuri sakosi mokanti aštuonias užsienio kalbas, turėtų suvokti, kad terminai nėra verčiami paraidžiui arba kad „Google Translate“ neduos to tikro vertimo, kaip turėtų būti“, – teigia E. Velička.
Savo ruožtu I. Dūdaitė atsako, kad gali atsitikti, jog knygoje įsivėlė skyrybos, teksto, rašybos klaidų, nes tai yra pirmas knygos leidimas. Kalbėdama apie knygoje pateiktos medžiagos faktinį tikslumą, autorė teigia, kad tekstą prieš knygos išleidimą skaitė ne viena redaktorė.
Autorė, kuri sakosi mokanti aštuonias užsienio kalbas, turėtų suvokti, kad terminai nėra verčiami paraidžiui arba kad „Google Translate“ neduos to tikro vertimo, kaip turėtų būti.
E. Velička
„Pirmoji, paskui antroji (redaktorė – LRT.lt). Tik noriu labai akcentuoti – jūs negalvokit, kad man tai nėra svarbi tema ir kad mes su leidykla nedirbome, kad skaitytojai gautų kuo geresnę patirtį, ir kad neatkreipėme dėmesio, kad šitie dalykai mums nerūpi, nebus kažkaip taisomi ar redaguojami. Aš priimu, vertinu konstruktyvią kritiką. Aš labai džiaugiuosi, kad savo muzika, koncertais pagaliau skatinu viešą dialogą apie muziką ir jos svarbą. Labai tikiu, kad mes daugiau apie tai kalbėdami, skirdami šiai temai daugiau dėmesio praturtinsime save kaip visuomenę, kad mes kelsime Lietuvos kultūros kartelę“, – pažymi I. Dūdaitė.
Tuo tarpu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos katedros profesorė, leidinio „Ars & Praxis“ vyriausioji redaktorė Lina Navickaitė-Martinelli iš esmės pritaria muzikologui E. Veličkos išsakytai kritikai dėl knygos „Muzika visiems“.
„Niekas šios knygos niekuomet nelaikė moksliniu vadovėliu. Autorės užbėgimas už akių neva kaltinimui moksliškumo stoka yra, švelniai tariant, neteisingas, nes mes puikiai suvokiame tos knygos žanrą“, – teigia ji.
Taip pat L. Navickaitė-Martinelli pažymi, kad knygos autorė yra ir „pavesta savo leidyklos“. Anot jos, dalies faktinių klaidų knygos autorė galėjo išvengti pati, bet kad būtų išvengta subtilesnių klaidų, reikėjo turėti dalykinį redaktorių.
„Negana to, ten tikrai yra įvairiausių korektūros klaidų ir panašiai. Vis dėlto ir tie redaktoriai bei korektoriai, kurie dirbo prie knygos, turėjo dirbti šiek tiek geriau. Man visą laiką kliūva tai, kad pas mus linkstama girti vien už tai, kad kažkas daroma. Mano galva, vien daryti neužtenka, jeigu tu renkiesi kažką daryti, turi daryti tą profesionaliai, korektiškai“, – komentuoja L. Navickaitė-Martinelli.
Profesorė taip pat sako, kad, kitaip nei teigia I. Dūdaitė, knyga „Muzika visiems“ nėra pirmasis pianino pradžiamokslis.
„Jeigu jis būtų reklamuojamas kaip pirmasis interaktyvus ar pirmasis vaizdo pradžiamokslis – taip, mes su tuo sutiktumėm, bet vis dėlto ta savireklama yra ganėtinai nekorektiška, ji tikrai atkreipia į save dėmesį, na, ir paskui nereikėtų tada skųstis, kad atkreiptas dėmesys gali kartais virsti ir kritika“, – teigia leidinio „Ars & Praxis“ vyriausioji redaktorė.
Populiarumas „užtraukia“ atsakomybę
LRT KLASIKOS laidos „Ryto allgero“ vedėjas Marius Eidukonis pažymėjo, kad neseniai kritikos dėl nenurodytų šaltinių sulaukė ir Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Kaip skaityti meną“.
Menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė sako I. Dūdaitės knygos „Muzika visiems“ neskaičiusi, bet besiklausydama radijo laidos supratusi, „apie ką kalbama“. Ji teigia, kad šiandien gyvename „išsklaidytos specializacijos laikais“, o žmonės prisistato esantys įvairių specialybių atstovais – „kiekvienas gali viską“.
„Negalima lyginti (I. Dūdaitės knygos „Muzika visiems“ – LRT.lt) su Kristinos Sabaliauskaitės (knyga – LRT.lt), kuri yra menotyros daktarė, kuri yra išsilavinusi, intelektuali moteris, Vilniaus dailės akademijos garbės daktarė ir taip toliau. Ji iš tikrųjų valdo žodį, gerai rašo, patinka labai plačiam skaitytojui ratui. Problema buvo tai, bet ji bus, kaip pažadėjo „Baltos lankos“, išspręsta, tiesiog tikrai trūko tų šaltinių. Kažkaip buvo lengvabūdiškai pažiūrėta leidyklos ir autorės ir nenurodyti šaltiniai“, – teigia menotyrininkė.
Ji toliau pažymi, kad, kitaip nei K. Sabaliauskaitės atveju, I. Dūdaitės leidinio „Muzika visiems“ kritika pasirodė dėl interpretacijų bei dalykinių klaidų. R. Rachlevičiūtė irgi tvirtina, kad leidiniui reikėjo dalykinio redaktoriaus. Jai keista, kad muzikos populiarinimo leidinys yra recenzuojamas mokslo leidinyje.
„Čia ne tas objektas. Kažkur jį reikia recenzuoti, bet čia toks kaip ir neatitikimas – šaudom šerniniais šoviniais į zuikius. Aišku, labai reikia tų knygų. Gaila, kad ir tas pats E. Velička, ir kiti nesuranda laiko parašyti tokias knygas. Vadinasi, mes visi nerandame laiko parašyti tokias knygas. Kažkas ėmė ir parašė – štai ir problema“, – komentuoja R. Rachlevičiūtė.
Tuo tarpu leidinio „Ars & Praxis“ vyriausioji redaktorė L. Navickaitė-Martinelli nesutinka su menotyrininkės pozicija dėl to, kad muzikos populiarinimo veikalas neturėtų būti recenzuojamas mokslinių straipsnių leidinyje. Anot profesorės, tokia praktika yra įprasta.
„Ar mums tai patinka, ar ne – I. Dūdaitė šiuo metu yra ganėtinai populiari pianistė, poppianistė. Tas populiarumas užtraukia atsakomybę. Atsakomybę prieš gerbėjus, kurie greičiausiai nekritiškai vertins jos veiklas. Pirmos muzikos mokyklos mokiniai vis tik, nepaisant autorės įspėjimo, turbūt norės įsigyti ir perskaityti šią knygą. (...) Taip pat ir K. Sabaliauskaitės atveju, nors jis iš tiesų nelygintinas. Tiesiog jeigu autorius populiarus, tai kelia atsakomybę už tai, ką daro“, – teigia profesorė.
L. Navickaitė-Martinelli taip pat sako, jog knygoje „Muzika visiems“ yra iliustracijų sąrašas, bet nėra nurodytos knygos, kuriomis buvo remtasi. Anot jos, I. Dūdaitės knygoje yra nurodyti tik keli muzikologai, kurie įkvėpė autorę parašyti knygą. Be to, profesorė sako, jog leidinyje „Muzika visiems“ yra kitų autorių „ištisos pastraipos, kaip atitinkančios I. Dūdaitės knygos pastraipas“.
Leidykla: prisiimame atsakomybę ir atsiprašome skaitytojų
LRT.lt dėl situacijos kreipėsi į leidyklą „Alma littera“. Raštu pateiktame komentare teigiama, kad leidykla su E. Veličkos recenzija yra susipažinusi ir apgailestauja dėl knygoje rastų klaidų.
„Vertiname dr. E. Veličkos konstruktyvią kritiką ir nedrįstame prieštarauti jo autoritetui. Dar kartą atidžiai peržiūrėsime knygos turinį ir ištaisysime klaidas, kad naujas tiražas skaitytojus pasiektų be priekaištų“, – rašoma komentare.
Pasak leidyklos, prie knygos dirbo profesionali laisvai samdoma redaktorė Aurelija Ušackė, redaguojanti įvairaus pobūdžio knygas, dirbanti su keliomis leidyklomis, taip pat redaguojanti žurnalus. A. Ušackė su tekstais dirba nuo 2015 metų, turi lietuvių filologijos bakalauro bei literatūros ir spaudos magistro diplomus.
„Specializuotas mokslinis redaktorius su knygos rankraščiu nedirbo, nes pasitikėjome autorės kompetencija, žiniomis ir išsilavinimu muzikos srityje. Ši nemaloni situacija leidykloje išnagrinėta ir aptarta. Prisiimame atsakomybę ir atsiprašome skaitytojų“, – teigia „Alma littera“.
Plačiau – laidos įraše.
Tekstą iš laidos parengė Emilis Jakštys
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
