Susipažinkite – Steve`as Marcusas, menininkas iš Niujorko. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje atidaro parodą, kurioje – tapyba ant riedlenčių. Tai duoklė maištingai jaunystei, prabėgusiai megapolio gatvėse, ir protėvių tikėjimui, kurį vėl atrado po skaudžios netekties.
Steve`as Marcusas pamažu, neskubriai, padedamas muziejaus personalo, instaliuoja parodą. Veikiamas paros ritmo sutrikimo („džetlago“ – kam aiškiau), pasakoja, pirmąjį viešnagės rytą apsilankęs turguje, apsirūpinęs produktais, reikalingais Pesacho pabaigai. Apsistojęs Stepono gatvėje.
„O, Steponas! Juk tai – Stevenas“, – sakome jam. Steve`as juokiasi: „Viskas iš anksto apgalvota.“
38 riedlentės atkeliavo kiek anksčiau. Jose – animaciniai ir andergraundo komiksų veikėjai, tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros ženklai. Pasak parodos kuratorės menotyrininkės Ievos Šadzevičienės, Marcuso sukurtos vizualinės jungtys leidžia kitaip pažvelgti į žydų istoriją, tradicijas ir ritualus, jų vietą šiandienybėje. Lankytojų parodoje laukiama balandžio 24-osios vakarą. O kol kas svečias pasakoja apie save.
Laiko mašina
Steve`as nėra litvakas, tačiau gyvena susituokęs su litvakų palikuone. Žmona Amy Galper gimė Čikagoje, juodu pirmą kartą susitiko Niujorke, kai ji atvažiavo studijuoti. 2023 metais Galicijos žydų muziejuje Krokuvoje atidaręs parodą „Žydiška pusė rampos, košerinis Pop Sk8 menas“, kartu su žmona apsilankė Lietuvoje ir nepaprastai ją pamėgo. Lankėsi Vilniuje ir Marijampolėje, vietose, kur gyveno ir apie kurias pasakojo Amy seneliai.
Vilniuje pora apsistojo Užupyje, šis menine dvasia Steve`ui priminė jam įprastą aplinką Niujorke. Marijampolėje atrado senąją žydų mokyklą su hebrajiškais užrašais fasade, nuėjo prie Šešupės, kurioje vaikystėje maudydavosi Amy močiutė. „Mano žmona pasijuto lyg laiko mašinoje – patirtys buvo nepakartojamos!“ – pasakoja Steve`as.
„Mano mamos giminė kilusi iš Austro-Vengrijos, aškenazių žydų, tėvo – iš Ispanijos ir Portugalijos, sefardiška. Tad visiems sakau, kad esu „aškefardas“ (ashkephardi)“, – juokiasi niujorkietis.
Visa siela ir kūnu
Steve`as užaugo pasaulietiškoje Amerikos žydų šeimoje, išlaikiusioje tradicijas, šventes. Mokėsi valstybinėje mokykloje, tris kartus per savaitę po pamokų lankė hebrajišką mokyklą. Iš esmės augo kaip ir kiti amerikiečių vaikai, savo etninę tapatybę perimdami namuose. „Mes visi užaugome aplinkoje, kurioje už rasę, religiją, tautybę buvo svarbiau, koks esi žmogus, ar geras esi draugas. Dėl šios ypatybės labai mėgstu Niujorką“, – sako menininkas.
Balandžio 24-oji, diena, kai Vilniuje bus atidaryta Steve`o paroda „Sk8 Art: Vilnius Niujorko ritmu“, menininkui ypatinga: būtent tą dieną, būdamas 13-os, jis tapo bar micva, sulaukė pilnametystės.
8-ojo dešimtmečio Niujorke vyko kontrkultūros judėjimas, atsirado grafičiai, riedlentės, hiphopas, repas, pankrokas ir kitos subkultūros. Į jas paauglys įsitraukė visa siela ir kūnu. Nuolat lankė garsųjį CBGB muzikos klubą, kuriame rengti pankroko šou „Sunday Hardcore Matinee“, pasirodydavo tokios grupės kaip „Beastie Boys“, „Gorilla Biscuits“, „Misfits“. Vėliau šios subkultūros pasklido visame pasaulyje.
Steve`as kūrė komiksus, animaciją, iliustracijas, andergraundo leidinius. Pirmąją iliustraciją pardavė būdamas 19-os, nuo tada kūryba tapo jo pragyvenimo šaltiniu. Užsiaugino ilgus plaukus (pasilenkęs rodo – iki kelių), nesikirpo beveik 30 metų, tik prieš dešimtmetį juos pasitrumpino.
Būdamas menininkas, įsitraukė į politinį šalies gyvenimą. Tapo judėjimo, kurį pats vadina „Cannabis Reform Movement“, dalyviu, pagrindiniu vizualinio turinio kūrėju. 2024 metų pabaigoje 90-ies Marcuso kūrinių rinkinį įsigijo George`o Washingtono universiteto Tarptautinis kontrkultūros archyvas.
2000 metais Steve`as gavo ranka rašytą laišką iš Kubos. Siuntėjas pasakojo apie Havanoje populiarėjančią hiphopo kultūrą. Suintriguotas laiško, Marcusas su bičiuliu ryžosi keliauti į Kubą ir išleisti albumą su keliais vietiniais reperiais ir hiphopo atlikėjais. Muzikos leidinys, iliustruotas Steve`o ranka, 2001 metais buvo nominuotas Lotynų Amerikos „Grammy“ apdovanojimui.
Tėvo netektis
Sulaukęs vidutinio amžiaus, Steve`as Marcusas patyrė kūrybinį atsinaujinimą, atsisuko į žydiškas šaknis. Tai lėmė netikėta tėvo mirtis per Roš Hašaną (žydų Naujuosius metus). Pagal žydų tradiciją, šventės metu miręs žmogus iškart tampa teisuoliu – cadiku. Netektis paskatino Steve`ą kasdien po porą valandų studijuoti Torą ir Talmudą, laikytis religinių priesakų. Jau 15 metų.
Dar vienu postūmiu tapo pokalbis su bičiuliais apie Rugsėjo 11-ąją, kai šie išsakė nuostabą, kodėl per teroro aktą nežuvo nė vienas žydas. Steve`as staiga suprato, kaip konspiracinės teorijos ir antisemitinė propaganda yra paveikusi net jo artimiausiuosius.
Besilankydamas ješivoje, Steve`as sako išmokęs daug įstabių dalykų, kuriuos panoro perteikti kūryboje. Tada pamažu nusprendė kurti žydišką meną.
„Ką paprastai vadiname žydų menu? Jei jį kuria žydas menininkas, nors jo kūriniai ir neturi nieko bendra su žydiškumu. Arba jei kas nors tapo žydiškus paveikslus, kartodamas tai, kas jau buvo sukurta prieš kelis šimtus metų, neatrasdamas nieko nauja“, – sako Steve`as.
Jis supratęs, kad jo išskirtinumas, svarbi tapatybės dalis yra jaunystės patirtys – pankrokas, komiksai, grafičių menas, hiphopas, ir kad tai reikia perteikti per žydišką ikonografiją. Svarbu – visiems suprantamu, patraukliu būdu. Todėl ir pasirinko tapybą ant riedlenčių.
„Pasipriešinti globalizacijai, suvienodinimui galiu tik atskleisdamas pasauliui savo tikrąją tapatybę ir prabilęs man artima gatvės meno kalba“, – sako menininkas, kuriantis Manhatano Žemutiniame Ist Saide.
Jo manymu, net ir patys gražiausi žodžiai nepasiekia klausytojo, jei šis jų nesupranta ar negali susieti su savo patirtimi.
„Dažnai žydų muziejuose rodomas menas kitiems nesuprantamas. Viskas pateikiama taip, lyg žydai būtų kokie praeities artefaktai, tarsi dinozaurai. Todėl labai svarbu praeities idėjas perteikti šiuolaikine ikonografija“, – įsitikinęs Steve`as Marcusas.
Lietuviški akcentai
Išskirtinę vietą Steve`o Marcuso riedlenčių serijoje užima kūriniai su lietuviškais ir litvakiškais akcentais. Tarkime, „Zappos žydų princesės riedlentėje“ Marcusas išsako susižavėjimą Vilniaus menininkais, kurie miesto centre pastatė Franko Zappos skulptūrą. Kitame kūrinyje „Džiugo“ sūrio milžinas žaismingai paverčiamas rabinu, trečiame – iš Havdalos ritualinės prieskonių dėžutės išnyra gotikinis Vilniaus perlas – Šv. Onos bažnyčia. Ir t. t.
Steve`as paaiškina, kad atidarinėdamas parodą jis visada mėgina užmegzti ryšį su vietos bendruomene. „Jaučiu poreikį parodyti jai pagarbą, be to, žiūrovams patinka vietinės aktualijos. Menininkas iš Niujorko – ok, bet dar geriau, jei jis parodo susidomėjimą Vilniaus žmonėmis ir kultūra“, – mano Marcusas.
„Coolest thing we`ve ever heard“
Praeityje Steve`as Marcusas yra bendradarbiavęs su garsiuoju 20 amžiaus amerikiečių poetu Allenu Ginsbergu. Juos suvedė populiarus žurnalas „Esquire“: poetas buvo paprašytas rašyti komiksus, o Steve`as juos iliustravo. „Studijos archyve iki šiol saugau ranka rašytus Alleno tekstus“, – pasakoja menininkas.
Kūrybos kelyje jis sutiko ir kitą garsenybę – „Skrydžio virš gegutės lizdo“ autorių rašytoją Keną Kesey. Tai įvyko per vieną leidinio „High Times Magazine“ festivalį Oregone. „Ištapiau jo džipą. Kenas buvo garsus ne tik kaip rašytojas, bet ir kaip bitnikų komunos „Merry Pranksters“ lyderis. Hipių judėjimo laikais ištapytu mokyklos autobusiuku „Furthur“ jie apkeliavo visą Ameriką“, – pasakoja Steve`as.
Jis pažinojo ir garsųjį amerikiečių psichologą, rašytoją, psichodelinių narkotikų propaguotoją Timothy Leary. Rokenrolo žurnalas „Cream“, kuriame Steve`as turėjo komiksų skiltį, užsakė kelioninį reportažą apie Leary. Dėl to Steve`ui teko keliauti pas įžymybę į Los Andželą.
„Susidraugavome su tuo labai įdomiu vyruku, tada jau garbaus amžiaus džentelmenu. Po mūsų susirašinėjimo man liko neįtikėtinai žavūs abstraktaus turinio jo laiškai“, – sako pašnekovas.
Prieš išsiruošdami į „Californication“ pasaulinį turą, grupės „The Red Hot Chilli Peppers“ pasikvietė Marcusą sukurti jiems animacijas vaizdo projekcijoms. Kai buvo sulygta dėl kainos, Marcusas išsakė vienintelį prašymą – kad po koncerto Niujorke jo tėvas ir mama galėtų pabendrauti („hang out“) su grupės nariais. „Pepersai“ pasakė, kad tai „coolest thing we`ve ever heard“ ir, be abejo, sutiko. „Tai vienas nuostabiausių mano prisiminimų“, – prisipažįsta Steve`as.
Antisemitizmas
Po 2023 metų spalio 7-osios teroristinio išpuolio ir Gazos Ruože prasidėjusio karo daugelyje pasaulio valstybių kilo Izraelio politiką smerkiančios demonstracijos, o drauge su jomis – ir antisemitizmo banga. Steve`as sako, kad ji pasiekė ir Niujorką, kuriame gyvena bene didžiausia žydų populiacija pasaulyje, neskaitant Izraelio.
„Dėl interneto, socialinių tinklų, daugelis žmonių dabar vadovaujasi nuomonėmis, o ne faktais. Paprastai kraštutinių mažumų balsas būna pats garsiausiais. Ir jis daro įtaką milijonams“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, bėda ta, kad po Spalio 7-osios antisemitizmas pradėtas laikyti kone norma. Ir net Steve`o draugai, ypač turintys mažiau žinių apie Izraelį, judaizmą, žydų kultūrą, kartoja ekstremalias nuomones, net nesuvokdami, kad jos kursto neapykantą ir diskriminuoja.
„Jei žmonės nenori sutikti su valstybės politika, gali kalbėti ką tinkami – išraiškos laisvė suteikia jiems tą teisę. Tačiau visai kas kita, kai kiekvienas žydas laikomas atsakingu už valstybės politiką“, – sako pašnekovas.
Nuo karo Gazoje pradžios Marcuso parodos kelis kartus buvo atšauktos, menininkas turėjęs ir labai nemalonių pokalbių. „Kiekvienas galime laikytis savo nuomonės, kol tai nediskriminuoja ar neneigia žmonių teisės egzistuoti. Pagarba yra labai didelė vertybė. To mane išmokė Niujorkas“, – sako Steve`as Marcusas.
Steve`o Marcuso paroda „Sk8 Art: Vilnius Niujorko ritmu“ Samuelio Bako muziejuje atidaroma balandžio 24-ąją ir veiks iki rugsėjo 10 dienos.
