Balandžio 9-ąją Venecijoje duris plačiajai publikai atvers naujas šiuolaikinio meno centras AMA Venezia, kuris turi ir lietuviško prieskonio. Mat jį įkūrė vienas svarbiausių pasaulyje meno kolekcininkų Laurent Asscher ir jo partnerė Rita Pivoriūnaitė. AMA kolekcija yra įvardijama kaip viena iš svarbiausių privačių šiuolaikinio meno kolekcijų Europoje, išsiskirianti konceptualaus ir abstraktaus meno kūriniais bei tarptautiniu mastu pripažintų menininkų darbais, rašoma meno centro AMA Venezia pranešime žiniasklaidai.
AMA Venezia vizija – sukurti erdvę, kurioje būtų galima plačiai auditorijai pristatyti išskirtinius meno kūrinius. Laurent Asscher, pradėjęs kolekcionuoti meną 2012 metais, tiki, kad itin svarbu palaikyti šiuolaikinius menininkus ir skatinti diskusijas apie šiuolaikinį meną. Tad ši erdvė ne tik eksponuos AMA kolekciją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas šiuolaikiniam menui nuo 1960-ųjų iki šių dienų, ypač akcentuojant amerikiečių menininkus, bet ir taps kūrybiškumo, įkvėpimo bei eksperimentų erdve.
AMA suteiks menininkams galimybę peržengti įprastas ribas ir kurti išskirtinius kūrinius. Prieš oficialų naujos meno traukos vietos atidarymą, Laurent ir Rita dalinasi savo mintimis bei ateities planais.
– Laurent, Jūs esate pripažintas vienu įtakingiausių šiuolaikinio meno kolekcininkų pasaulyje. Kas jus atvedė į meno pasaulį ir paskatino sukurti savo kolekciją, kurioje yra tokių žymių menininkų kaip Jean-Michel Basquiat, Cy Twombly, Brice Marden, Rashid Johnson, Alexander Calder, Lucio Fontana, Rudolf Stingel ir kt. kūriniai?
Laurent Asscher: Nuo vaikystės mane supo paveikslai. Mano tėvai buvo kolekcininkai, todėl augau su Basquiato, Joan Mitchell ir Samo Franciso kūriniais ant sienų. Tai suformavo mano skonį šiuolaikiniam menui, ypač amerikiečių menui. Daugelį metų dažnai vykdavau į JAV verslo reikalais ir ten gilinau savo meninį išprusimą. Būtent dėl to mano kolekcijoje vyrauja pokario Amerikos menininkai – daugiausia nuo 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Viena iš nedaugelio išimčių yra Lucio Fontana – Europos menininkas.
– Jūsų kolekcijoje daugiausia dėmesio skiriama šiuolaikiniams menininkams ir konceptualiems kūriniams. Kaip renkatės meno kūrinius savo kolekcijai? Ar vadovaujatės asmenine intuicija, ar prieš įsigydamas kūrinius atliekate išsamius tyrimus apie menininką, meno rinką ir šiandienines tendencijas meno lauke?
Laurent Asscher: Manau, kad intuicija yra svarbus veiksnys kiekvienam kolekcininkui, nes kiekvienas iš mūsų turi skirtingą meninį jautrumą. Vienus traukia figūratyvinis menas, kitus – abstrakcija. Asmeniškai aš dažniausiai kolekcionuoju abstrakčius kūrinius, nors mano kolekcijoje yra ir keletas figūratyvinių menininkų darbų.
Viskas prasideda nuo to, kas mane emociškai paliečia, kas mane traukia. Tačiau, žinoma, prieš įsigydamas kūrinį atlieku išsamius tyrimus apie menininką, jo darbus, kilmę ir kūrybinį kelią. Kai tik įmanoma, susitinku su pačiu menininku – tai visada suteikia vertingų įžvalgų, padedančių geriau suprasti ne tik meno rinką, bet ir jo kūrybos gilumą.
– Jūsų kolekcija įspūdinga. Kada supratote, kad ji jau pribrendo būti pristatyta visuomenei?
Laurent Asscher: Šiuo metu mano kolekcija viršija 200 kūrinių, ir, manau, kiekvienas kolekcininkas tam tikru metu pajunta poreikį dalintis savo kūriniais. Nieko nėra egoistiškiau, nei laikyti meno šedevrus laisvosiose prekybos zonose, sandėliuose ar uždarose erdvėse. Kai kurie kolekcininkai skolina savo kūrinius muziejams, kiti, kaip aš, nusprendžia sukurti viešai prieinamas erdves.
Manau, kad tai natūrali kiekvieno kolekcininko raidos dalis. Kas pasikeitė per pastaruosius 20–30 metų, tai kad anksčiau fondai ar meno centrai dažniausiai būdavo įsteigiami po kolekcininko mirties, jų paveldėtojų iniciatyva. Tačiau pastaruosius 15 metų kolekcininkai vis dažniau nori tai padaryti dar gyvi, kad galėtų patys pasidalinti savo aistra su pasauliu. Manau, kad dalijimasis yra vienas svarbiausių meno aspektų.
– Rita, Lietuvoje esate puikiai žinoma sporto srityje kaip daugkartinė Europos pilno kontakto karatė čempionė ir pasaulio čempionato prizininkė. Kaip menas atsirado Jūsų gyvenime?
Rita Pivoriūnaitė: Menas mano gyvenime visada buvo šalia – augau namuose, kurių sienas puošė šiuolaikinis lietuviškas menas. Mama domėjosi menu ir skatino lankytis parodose, o pirmuosius praktinius pagrindus įgijau Vienožinskio dailės mokykloje.
Vis dėlto, taip giliai kaip dabar į meno pasaulį pasinėriau jau susipažinusi su Laurent – jo aistra menui yra užkrečianti. Jis supažindino mane su šiuolaikinio meno pasauliu tarptautiniu mastu, o man labai pasisekė, kad galiu mokytis iš pačių geriausių. Gyventi tarp tokių kūrinių kaip Basquiat, Twombly, Picasso, Marden ar Serra – tai ne tik privilegija, bet ir nuolatinis įkvėpimas gilintis, mokytis, suprasti. Tiesiog neįmanoma likti abejingai.
– Ar Jūsų partnerio Laurent kaupiama šiuolaikinio meno kolekcija atspindi ir Jūsų meninį skonį? Kaip pildote šią kolekciją, ar jūs kartu priimate sprendimus dėl naujų kūrinių įsigijimo?
Rita Pivoriūnaitė: Tikrai taip – mūsų skonis daugeliu atvejų sutampa, sakyčiau, net 90 %. Prieš įsigyjant naujus kūrinius tariamės, diskutuojame, išsakome argumentus. Laurent visada paklausia mano nuomonės. Kartais, tiesa, tenka ir pasakyti: „I just don’t get it“, bet tai irgi yra proceso dalis.
– Laurent, Jūsų kolekcijoje yra daug konceptualaus meno kūrinių, kurie dažnai siejami su instituciniais įsigijimais. Ar ilgai brandinote idėją sukurti savo meno instituciją, tokią kaip AMA Venezia, kad galėtumėte dalintis šiais kūriniais su visuomene?
Laurent Asscher: Iš pradžių įsigijau dalį rūmų Venecijoje, kur buvo idealios sąlygos eksponuoti didelio formato paveikslus – aukštos lubos ir erdvūs salonai tam puikiai tiko. Kelis kartus atvėriau šias erdves lankytojams. Tačiau ilgainiui supratau, kad ši vieta tapo per ankšta ir nepakankamai lanksti, tad tai tebuvo vienas iš žingsnių į platesnį sumanymą – sukurti tikrą viešą erdvę. Taip gimė AMA Venezia.
– Rita, Jūs daug prisidėjote kuriant netrukus duris atversiantį šiuolaikinio meno centrą AMA Venezia. Kokie iššūkiai ir atradimai lydėjo šio muziejaus kūrimą istorinėje Venecijos vietoje
Rita Pivoriūnaitė: Įrengti bet kokią erdvę Venecijoje yra didelis iššūkis dėl daugelio dalykų – nuo logistikos (kai mieste nėra automobilių), iki gamtos sąlygų, tokių kaip kylančio vandens grėsmė. AMA Venezia įsikūrė istoriniame pastate Cannaregio rajone, Fondamenta de Ca’ Vendramin, netoli Scuola Grande della Misericordia. Daugiau nei 1 000 kv. m ploto erdvė buvo visiškai restauruota, išlaikant jos unikalų charakterį.
Šis pastatas turi gilią istorinę reikšmę – jis pažymėtas dar garsiajame Jacopo de Barbario 1500 metų Venecijos žemėlapyje. Archeologiniai tyrimai atskleidė, kad ten veikė kelios krosnys, tad manoma, jog tai buvo dalis gamybinio komplekso. Vėliau čia veikė Venecijos muilo fabrikas.
AMA Venezia yra unikalus architektūros objektas, kurį reikėjo visiškai renovuoti, tačiau mums pavyko išlaikyti jo autentiškumą ir istorinę dvasią. Dabar ši erdvė atgimsta kaip šiuolaikinio meno centras, skirtas parodoms, specialiai šiai vietai kuriamiems projektams ir tarptautiniam kultūriniam dialogui.
Esu pakankamai aktyviai įsitraukusi į AMA Venezia veiklą – nuo jo kūrimo, sprendimų, susijusių su parodomis, iki kasdienių darbų. Ir Laurent, ir man svarbu, kad AMA Venezia būtų ne tik meno eksponavimo vieta, bet ir gyvas kultūrinis centras, kuris įkvepia, jungia ir provokuoja mąstyti.
– Kodėl naujo meno centro steigimui pasirinkote Veneciją ir kokius tikslus kėlėte muziejaus pastatui renovacijos metu?
Laurent Asscher: Venecija, turinti turtingą kultūrinį paveldą ir gyvybingą meno sceną, buvo natūralus pasirinkimas. Venecija tampa meno ir įvairių kultūros fondų centru. Ji suteikia idealias sąlygas AMA Venezia augti ir prisidėti prie miesto meninio kraštovaizdžio. Įsikūrusi pačioje Venecijos širdyje, netoli Scuola Grande della Misericordia Cannaregio rajone, AMA Venezia pasiūlys daugiau išties įspūdingas parodų erdves.
Pastato atnaujinimo procesas buvo patikėtas TA Torsello Architettura studijai, kuri specializuojasi architektūrinio ir kultūrinio paveldo restauravimo srityje. Jiems buvo skirta užduotis – sukurti harmoningą dialogą su praeitimi ir išskirtinai prikelti anksčiau nenaudotą erdvę naujam gyvenimui.
– Laurent, koks jausmas matyti, kad jūsų meno centras AMA Venezia jau netrukus atvers duris lankytojams? Ar tai yra ilgai puoselėtos svajonės išsipildymas, ar tik dar viena jūsų kelionės meno pasaulyje stotelė?
Laurent Asscher: AMA Venezia atidarymas man yra didžiulis pasiekimas. Be to, AMA yra mano trijų vaikų – Andrea, Matteo ir Alessandro – inicialai. Tai tarsi naujo kūdikio gimimas, ir jis atrodo būtent toks, kokį įsivaizdavau. Taigi, tai yra išsipildžiusi svajonė, tačiau ji tikrai vystysis – tiek programos, tiek meno eksponavimo požiūriu. Tam tikra prasme tai yra galutinis ir reikšmingiausias šios kelionės etapas, kuris šiuo metu man teikia didžiulį džiaugsmą ir susižavėjimą.
– Kokie yra AMA Venezia ateities planai? Ar matytumėte galimybių į muziejaus kolekciją ar parodų planus įtraukti Lietuvos menininkus?
Rita Pivoriūnaitė: Tikrai taip. Pažindinu Laurent su Lietuvos menu ir menininkais – mūsų pokalbiai apie juos tampa vis dažnesni. Neabejoju, kad netrukus kolekcijoje atsiras ir lietuvių autorių darbų. Man labai norisi, kad Lietuvos menas būtų matomas tarptautiniame kontekste, o AMA Venezia gali būti puiki platforma tam įgyvendinti.
Laurent Asscher: Lietuvos šiuolaikinio meno scena yra itin gyvybinga, apie tai dažnai diskutuojame su Rita. Esu susipažinęs su keliais menininkais Paryžiuje, pavyzdžiui, Pauliumi ir Svajone Stanikais, kurių paroda buvo eksponuojama Lietuvos ambasadoje, taip pat su išskirtine kūrėja Rute Merk. Visi šie menininkai neabejotinai nusipelno būti geriausiose Europos kolekcijose, įskaitant ir AMA kolekciją.
Tekstą parengė Julija Palmeirao.
Atidarymo parodoje bus eksponuojami Avery Singer, Brice Marden, David Hammons, Elizabeth Peyton, Florian Krewer, Jacqueline Humphries, Jeff Koons, Jordan Wolfson, Lauren Halsey, Mohammed Sami, Refik Anadol, Rudolf Stingel, Salman Toor ir Wade Guyton darbai.
Atidarymas 2025 m. balandžio 9 d.
Trečiadienis–sekmadienis | 11:00–18:00 | Įėjimas nemokamas
Fontamenta de Ca’ Vendramin, 2395, 30121 Venecija | Vaporetto stotelė: Ca d’Oro
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
