Motiejaus Kazimiero Valančiaus gimtadieniui atidaryta paroda Kretingos muziejuje. Dvaro rūmuose eksponuojamas niekada anksčiau nerodytas vyskupo batelis. Restauruotas 42 dydžio aksominis batelis lankytojų lauks iki rudens.
Vasario 28-ąją, prieš 224 metus, ūkininko šeimoje Nasrėnuose gimė ketvirtas vaikas – būsimas žemaičių vyskupas M. K. Valančius.
„Šitas namas nėra autentiškas, deja, jis pastatytas tarpukariu. Autentiška yra klėtelė“, – sako Kretingos muziejaus rinkinio saugotoja Rasa Balsevičienė.
Svarbiausias muziejaus eksponatas – M. K. Valančiaus krikšto metrikai, jie taisyti, sulenkinant pavardės galūnę, įrašant bajorišką kilmę.
„Čia tas atvejis, kai vyskupo tėvas norėjo išleisti vaikus į mokslus, o tam buvo reikalingas bajoro titulas“, – pasakoja R. Balsevičienė.
Žemaičių vyskupas buvo daugiau nei kunigas ar rašytojas. Tai įtakingas žmogus, veikęs carinės priespaudos metais. Steigęs lietuviškas mokyklas, rėmęs nelegalią spaudą, formavęs lietuvio sąmonę, kūręs organizuotą Blaivybės sąjūdį. Filosofai teigia, kad M. K. Valančius buvo ir įžvalgus politikas, plėtojęs lietuvybės idėją, sėjęs mintį apie valstybę.
„Ir [parodoje eksponuojamos] servetėlės simbolizuoja, kad jis tikrai turėjo didelius stalus, už kurių kviesdavo svečius. Jis buvo toks diplomatiškas, kad sugebėjo ir su caro valdininkais [bendrauti], ir žmones šviesti. Tas pats apie spaudos platinimą. Jis tarsi stengėsi įtikti tai valdžiai, kad jo neliestų, kad jis galėtų daryti savo darbus“, – sako Kretingos muziejaus rinkinio saugotoja.
Muziejus M. K. Valančiaus gimtojoje sodyboje gražiai prižiūrėtas, aplinka jau kvepia pavasariu.
Man iki šiol yra klausimas, kaip muziejininkai virš 50 metų saugojo tokią vertybę ir niekam nekilo klausimas ar mintis eksponuoti, kažką su ja daryti.
M. K. Valančiaus gimtadienio proga Kretingos muziejuje atidaryta paroda „Aksominis žingsnis“. Pagrindiniai eksponatai – M. K. Valančiaus batelis ir kojinė – pirmąsyk rodomi viešai.
„Štai šioje šeštoje spintoje, šeštoje lentynoje radau dėžutę, kurią atidarius pamačiau batelį ir pagal numerį, kolegė paskaitė užrašuose, buvo parašyta M. K. Valančiaus batas, skliausteliuose tuflis. Tai man iki šiol yra klausimas, kaip muziejininkai virš 50 metų saugojo tokią vertybę ir niekam nekilo klausimas ar mintis eksponuoti, kažką su ja daryti“, – pasakoja R. Balsevičienė.
Koplyčią primenančioje menėje – 42 dydžio rankų darbo aksominis batelis odiniu padu. Siuvinėtas, puoštas paauksuotomis plokštelėmis. Šalia – šilkinė kojinė.
„Gauni užduotį sukurti vieno eksponato ekspoziciją ir suvoki, kad tas vienas eksponatas yra svarbiausias. Visgi vyskupas ne visada buvo su sunkiais, greičiausiai moliniais, batais, nes iš tikrųjų jis buvo labai visuomeniškas. Jis lankydavo žmones, jis nebuvo vyskupas ant pjedestalo, už uždarų durų. Gražiausias momentas – ir to batelio ne tokia estetiška būklė. Matosi, kad jis buvo avėtas“, – sako menininkė Neringa Poškutė-Jukumienė.
Kitoje salėje – meninė provokacija, klausianti, koks M. K. Valančius būtų šiandien?
„Vienintelė turbūt žmogaus savybė, tas prisilietimo jausmas, išprovokuojantis tave mąstyti, susivokti, būti čia ir dabar, galvoti netgi apie rytojų. Aš nesimatavau batelio. Jis buvo pasitelktas įgyvendinti kūrinį, išreiškiant labai didelę atsakomybę šitam eksponatui, pratęsti jo gyvenimą kitame kontekste, meno kūrinyje“, – mintimis dalijasi menininkė.
Paroda veiks iki rugpjūčio pabaigos, o kitąmet Lietuva minės vyskupo jubiliejinius metus.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
