Lietuvos pėdsakų kine galime aptikti ne tik stebėdami „Černobylį“, „Hanibalą“, „Keistus dalykus“ ar „Aušros pažadą“. Bene šviežiausias Lietuvos paminėjimas kine – filmas „Tarpeklis“, kuriame amerikiečių ir britų aktorė Annya Taylor-Joy vaidina lietuvę snaiperę vardu Drąsa ir uždainuoja „Ilgiausių metų“. Visame pasaulyje aktorė kartu su kolega Millesu Telleriu dabar juostą ir pristatinėja, o ją išvysti galima namų kino platformoje „Apple TV“. Tačiau didžiuosiuose ekranuose – ne tik Lietuvos vaizdai, lietuviški vardai ar sukurti personažai. Juose – ir aktoriai, kuriuos ne visada taip gerai pažįstame.
Kanados lietuvės amerikietiška svajonė
Bene labiausiai atpažįstama šiandien – Rūta Mary Kilmonis arba tiesiog Rūta Lee. Pirmą kartą suvaidinusi 1954-aisiais filme „Septynios nuotakos septyniems broliams“, ji vėliau taip pat pasirodė „Keistame veidelyje“ su Audrey Hepburn bei „Kaltinimo liudytojuje“ su Marlena Dietrich. Iš viso sukūrė per 100 vaidmenų, pasirodė įvairiose Jungtinių Valstijų laidose ir serialuose. Lietuvoje ji įvertinta už nuopelnus Lietuvai riterio kryžiumi, o Holivude – savo žvaigžde garsiojoje alėjoje.
Nors gimė Monrealyje, Kanadoje, dar būdama vaikas Rūta su tėvais išsikraustė į Los Andželą – pastariesiems Kanados klimatas pasirodė per šaltas. Kaip pasakoja pati R. Lee, mama, pamačiusi kine mažąją aktorę Shirley Temple, nusprendė, jog ir jos dukra tikrai gali pasirodyti ne prasčiau. Taip ir prasidėjo R. Lee kelionė, atvedusi ją iki pripažinimo.
Ant lentynos – nuo „Grammy“ iki „Oskaro“
Kartais paliūdime, kad nei „Oskaro“, nei „Emmy“, nei „Tony“ ar „Grammy“ lietuviai dar nepelnė, tačiau… Alfredo Hičkoko šnipų trileryje „Slaptasis agentas“, komedijoje „Geri kompanionai“ bei „Artūre“, už kurį ir apdovanotas akademijos statulėle, Johnas arba Jonas Gielgudas – dar vienas aktorius, turintis lietuviškų šaknų: jo tėvas Frankas Gielgudas – iš žymios didikų Gelgudų giminės, kurie po 1831-ųjų sukilimo pasitraukė į Didžiąją Britaniją. Nors niekuomet nesilankė Lietuvoje, Johnas savo lietuviškomis šaknimis didžiavosi ir net siūlomas sunkiai ištariamos lietuviškos pavardės neatsisakė.
Johas Gielgudas, beje, laikytas ir vienu geriausių Šekspyro pjesių aktoriumi, pradėjo nuo Oksfordo teatro, vėliau kūrė vaidmenis ir Brodvėjuje. Čia 1937-aisiais Hamleto vaidmuo atnešė jam tarptautinį pripažinimą. 1953-iaisiais aktorius įšventintas į riterius.
Privertė gimtinę dokumentuose pakeisti į Lietuvą
Nepriklausomybės akto signataras Jokūbas Šernas Lietuvai padovanojo ne tik nepriklausomybę, bet ir dar vieną ir Holivudo, ir europietiško kino žvaigždę – Jokūbą, vėliau – Žaką ir Džeką Šerną. Gimė jis Lietuvoje, tačiau, tėvui mirus, Jokūbo motina Vera su vaiku išsikraustė į Prancūziją. Pirmasis jo vaidmuo – boksininko filme „Veidrodis“, kuriame jį pastebėjo prancūzų ir italų režisieriai, o lūžiu jam tapo Roberto Wise’o filmas „Trojos Helena“, kuriame bandė gauti vaidmenį masinėse scenose, o buvo atrinktas į vieną iš pagrindinių.
Savo lietuviškumą vertino – protestavo, kai pase Italijoje jo gimimo vieta buvo nurodyta kaip Rusija.
Žakas taip sužavėjo prodiuserius, kad, dar juostai nepasirodžius ekranuose, buvo pakviestas į Holivudą atlikti pagrindinio vaidmens filme „Šuolis į pragarą“. Vėliau, grįžęs į Europą, dirbo su Federicu Felliniu – filme „Saldus gyvenimas“ suvaidino aktorių – „dievaitį“. Gyvenimo pabaigoje, 2004-aisiais, pirmą kartą atvyko į Biržų kraštą. Beje, savo lietuviškumą vertino – protestavo, kai pase Italijoje jo gimimo vieta buvo nurodyta kaip Rusija, privertė jį išdavusius italus pakeisti gimtinę į Lietuvą.
Amžinai kietas vyrukas
Daugiau nei 80 filmų savo sąskaitoje turintis Charlesas Buchinskis šiandien Lietuvoje žinomas kaip Karolis Dionyzas Bučinskas. Jo vaikystė buvo skurdi ir sunki, po kariuomenės teko ir kepykloje dirbti, ir svogūnus kasti, o kine atsirado jis tik po trisdešimties. Pasikeitė pavardę į Bronsono ir kaip antraplanis aktorius ėmė vaidinti su pirmo ryškumo žvaigždėmis filmuose „Šaunioji septyniukė“, „Didysis pabėgimas“ ar „Purvinasis tuzinas“. Tačiau tikras proveržis jo laukė Europoje.
Sergio Leone „Kartą Vakaruose“ bei bendras prancūzų ir italų kriminalinis filmas „Iki, drauguži“ Charlesą supažindino su tuomete žvaigžde Alainu Delonu. Pastarosios dvi juostos nors Holivudo kritikų nesužavėjo, Europoje veikė puikiai – Charleso Bronsono atlygis už filmą tuo metu siekė po pusę milijono dolerių. Bene ryškiausias vaidmuo – 1974-ųjų filme „Mirties troškimas“, kur, kaip ir mėgo, suvaidino dar vieną kietą vyruką. Pats aktorius interviu yra sakęs, jog norėtų aplankyti Lietuvą, tačiau to padaryti taip ir nesuspėjo.
Nuo senovės kovotojo iki prabangaus viešbučio masažuotojo
Na, o bene šviežiausia pavardė Holivude – Arno Fedaravičiaus, kuris ypač garsiai nuskambėjo ir Holivudo dėmesį atkreipė šiomis dienomis, pasirodžius itin populiaraus serialo „Baltasis lotosas“ naujausiam sezonui. Tai – toli gražu ne pirmas ir ne vienintelis Arno kurtas vaidmuo – prieš tai jį sutikti galėjome „Netflixo“ platformos seriale (o vėliau ir tame pačiame pilnametražiame filme) „Paskutinė karalystė“. Dar ankščiau – Gabriele Salvatoreso filme „Sibirietiškas auklėjimas‘, kur virto jaunu nusikaltėliu.
Po metų filosofijos studijų sulaukęs kvietimo užsukti į atranką aktorius sakė supratęs, kad tai – jo galimybė. O į „Baltojo lotoso“ atranką išsiuntęs bandomąjį vaizdo įrašą sako apskritai apie tai pamiršęs. Čia jis vaidina prabangaus viešbučio darbuotoją – rusą masažuotoją, kurio darbas – pasirūpinti čia atvykusiais svečiais. „Patikėti savo sėkme buvo sunku net ir stovint kino aikštelėje“, – žurnalistams yra sakęs A. Fedaravičius.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
