„Kuo daugiau apie M. K. Čiurlionį sužinojau, tuo labiau juo žavėjausi“, – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parengtoje publikacijoje sako Kathleen Soriano (Jungtinė Karalystė), ji, kartu su Greta Katkevičiene (Lietuva) ir Vaiva Laukaitiene (Lietuva), yra parodos „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, skirtos dailininko, rašytojo, kompozitoriaus 150-osioms gimimo metinėms, kuratorė.
Šiemet, Lietuvoje minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“. Gausų tarptautinių menininkų ir meno institucijų būrį jungiančioje parodoje pristatoma M. K. Čiurlionio kūryba megs įdomius ir netikėtus dialogus su Lietuvos ir užsienio menininkų darbais. Parodos kuratorės Greta Katkevičienė (Lietuva), Vaiva Laukaitienė (Lietuva) ir Kathleen Soriano (Jungtinė Karalystė) dalijasi mintimis apie parodos siekius ir M. K. Čiurlionio meno ir asmenybės daugiabriauniškumą, tapusį įkvėpimu parodai.
– Kaip gimė parodos „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ idėja?
Greta Katkevičienė: Į M. K. Čiurlionį dažnai visų pirma žvelgiame iš meninės perspektyvos, tačiau jis buvo kur kas daugiau nei tik menininkas. Jis labai domėjosi mokslu ir istorija, aktyviai dalyvavo istoriniuose meno įvykiuose, steigiamajame Lietuvių dailės draugijos susirinkime buvo išrinktas į jos valdybą, rūpinosi lietuvių meno reprezentavimu, parodų rengimu. 1906 m. M. K. Čiurlionis kartu su skulptoriumi Petru Rimša ir tapytoju Antanu Žmuidzinavičiumi organizavo pirmąją lietuvių dailės parodą, kurioje pristatė ir savo tapybos darbus.
Parodoje „Nuo gintarų iki žvaigždžių“ siekiame M. K. Čiurlionį tyrinėti kitu kampu, įtraukiant mokslines temas ir objektus, su kuriais jis galėjo susidurti. Pirminė idėja buvo susieti Čiurlinį su mokslu. Tai įkvėpė kosmoso temą. M. K. Čiurlionis labai domėjosi astronomija, skaitė astronominius straipsnius, domėjosi astronomo Camille’io Flammariono idėjomis.
Taip pat norėjome pasvarstyti, kaip mes suvokiame mus supančią aplinką ir mokslą kasdieniame gyvenime. Besigilindamos į kosmoso temą supratome, kad negalima žvelgti į ateitį nepažinus praeities. Šis apmąstymas įkvėpė jūros potemę, kuri M. K. Čiurlioniui turėjo didelę reikšmę. Jūra simbolizuoja M. K. Čiurlionio šaknis, siejasi su Baltijos gintaru ir pasivaikščiojimais pajūryje. Ji taip pat siejasi su paties Čiurlionio tautine savimone ir lietuviška tapatybe bendrąja prasme. Šis ryšys mus atvedė prie gražios gintaro, kurį daugelis iš mūsų vaikystėje rinkome po audrų, potemės.
Paroda taip pat atspindi mūsų lietuvišką tapatybę.
Kosmoso tema siejasi su M. K. Čiurlionio atradimais, jo unikaliais stiliais ir filosofija, kuria jis dalijosi su pasauliu. Plačiąja prasme ji simbolizuoja tai, kaip mes, lietuviai, priimame šiuolaikiškumą, technologinę pažangą ir IT įmones. Nors tai paroda apie M. K. Čiurlionį, ji taip pat yra apie mūsų lietuvišką tapatybę.
– Kathleen, prieš porą metų Dulwicho paveikslų galerijoje kuravote pirmąją didelio masto M. K. Čiurlionio darbų parodą Jungtinėje Karalystėje „M. K. Čiurlionis: tarp pasaulių“ (2022–2023). Papasakokite, kaip prasidėjo Jūsų ir M. K. Čiurlionio muziejaus bendradarbiavimas?
Kathleen Soriano: Nuo ko pradėti? Visada mėgau rengti parodas apie menininkus, kurie nusipelnė būti geriau žinomi. Esu dirbusi keliose labai didelėse organizacijose Jungtinėje Karalystėje ir tarptautiniu mastu. Mes visą laiką esame linkę atkartoti vakarietišką kanoną, pristatinėti gerai žinomus menininkus. Todėl man visada patinka dirbti arčiau pakraščių, nes juose yra labai nusipelniusių menininkų. Prieš kelerius metus Dulwicho paveikslų galerijoje surengiau norvegų simbolisto Haroldo Sohlbergo parodą. Galerijos komanda manęs pasiteiravo, ką norėčiau daryti toliau. Tada ir gimė M. K. Čiurlionio parodos idėja.
Apie M. K. Čiurlionio kūrybą sužinojau iš nuostabios Londone dirbusios kultūros atašė Justės Kostikovaitės, kuri, manau, dabar pati kuruoja parodas. Kuo daugiau apie M. K. Čiurlionį sužinojau, tuo labiau juo žavėjausi. Vėliau pirmą kartą apsilankiau M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune. Buvau nuostabiai sutikta. Muziejaus komandos nariai buvo dosnūs ir atviri, leido man sukurti parodą britų auditorijai, kuriai tai buvo tikras atradimas. Paroda buvo labai populiari ir neabejotinai atkreipė dėmesį į M. K. Čiurlionio kūrybą.
O prisidėdamos prie Gretos pamąstymų apie parodą, kurią drauge su M. K. Čiurlionio muziejumi ruošiame dabar, manau, stengiamės M. K. Čiurlionį iš naujo kontekstualizuoti ir pristatyti jį toms auditorijoms, kurios mano, kad jau gerai jį pažįsta. Parodoje siekiame M. K. Čiurlionį pristatyti kur kas platesniame kontekste, ne tik santykyje su mokslu ir išradėjais, bet ir su kitais menininkais. Norime parodyti, kad jis buvo giliai įsišaknijęs rūpesčiuose, su kuriais menininkai susidūrė iki jo ir tebesusiduria dabar. Tikimės, kad žmonės pažvelgs į M. K. Čiurlionį naujomis akimis.
– Be M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų darbų, parodoje bus eksponuojami ir šiuolaikinių menininkų darbai. Kas sieja šiuos kūrinius? Kaip buvo atrinkti meno kūriniai?
Kathleen Soriano: Kaip ir kaskart rengiant parodą, viskas prasideda nuo didelio sąrašo, kurį po truputį tobulinome. Visos nuolat kėlėme idėjas ir siūlėme galimus menininkus. Tačiau galiausiai tenka įvertinti, kurie iš atsirinktų darbų išties dera su M. K. Čiurlioniu. Jei tai tik dar vienas jūros ar kosmoso paveikslas, toks kūrinys parodoje neturi jokios prasmės. Atsirinkti kūriniai turi gerai derėti su M. K. Čiurlionio darbais. Taip pat jie turi būti kokybiški arba turėti estetinį poveikį parodos ritme.
Stengiamės M. K. Čiurlionį iš naujo kontekstualizuoti ir pristatyti jį toms auditorijoms, kurios mano, kad jau gerai pažįsta M. K. Čiurlionį.
Svarbu žinoti, jog kiekvienas parodos kūrinys kurs su žiūrovais santykį. Turime didelę erdvę, bet švaistyti jos nevalia. Kiekvienas objektas, kiekvienas paveikslas turi atlikti savo darbą. Parodų kūrimo pradžioje visada apstu pokštų ir pasiūlymų, kuriuos ilgainiui tobuliname. Ir net viską ištobulinus, gali nutikti visko. Tačiau tai ir yra teminės parodos grožis: ją galima konstruoti ir konstruoti su vis kitais menininkais tol, kol baigsis laikas.
– Ar bus specialiai parodai sukurtų meno kūrinių?
Vaiva Laukaitienė: Devone, Anglijoje, gyvenanti menininkė Tania Kovats sukūrė naują darbą, kurį sudaro atskiri piešiniai tušu ir akvarele, vaizduojantys kiekvieną iš dvylikos pilnaties mėnesių 1875-aisiais, M. K. Čiurlionio gimimo metais. O lietuvių menininkė Emilija Škarnulytė parodos proga kuria M. K. Čiurlioniui skirtą filmą.
– Kokių dar artefaktų, be meno kūrinių, rasime parodoje?
Greta Katkevičienė: Parodoje bus keletas kontekstinių objektų. Planuojame eksponuoti gintaro dirbinius ir astronomijos bei navigacijos įrankius, pavyzdžiui, teleskopus ir kompasus. Įdomu tai, kad turime teleskopų, panašių į tuos, kurie buvo naudojami M. K. Čiurlionio laikais. Visai gali būti, kad pro panašius teleskopus M. K. Čiurlionis žvelgė į žvaigždes studijuodamas Varšuvoje ar Leipcige, nes jo paskaitos neapsiribojo vien muzika. Daugelis parodoje eksponuojamų prietaisų yra iš tų laikų, kai žmonės juos puošdavo, todėl jie buvo ne tik mokslo prietaisais, bet ir savarankiškais meno kūriniais.
Turime teleskopų, panašių į tuos, kurie buvo naudojami M. K. Čiurlionio laikais.
Taip pat eksponuosime Camille’io Flammariono, Immanuelio Kanto, markizo Simono-Pierre de Laplaso ir Charleso Darwino knygas, kurios įkvėpė M. K. Čiurlionį. Flammariono raštai jam padarė gilų įspūdį. Šios knygos bus eksponuojamos kartu su M. K. Čiurlionio paveikslais, kad parodytų, kaip jo vaizduotę formavo smalsumas ir noras suprasti jį supantį pasaulį. Juk skaitydamas šias knygas ir studijuodamas istoriją, matematiką, astronomiją ir daugelį kitų dalykų, jis siekė patenkinti savo smalsumą.
– Ar dirbdamos prie parodos ką nors sužinojote apie M. K. Čiurlionį asmeniškai?
Greta Katkevičienė: Man buvo įdomu suprasti, kaip M. K. Čiurlionį galėjo paveikti jo laikas. Šiandien M. K. Čiurlionį vertiname kaip didį menininką ir talentingą kompozitorių. Jis į gyvenimą žvelgė su didžiuliu smalsumu ir noriai dalijosi savo idėjomis. Nagrinėjau jo kruopščiai nupieštus eskizus ir tyrinėjau, kaip jie virto paveikslais. Dirbdama prie parodos taip pat skaičiau knygą apie mokslinius atradimus, susijusius su Marsu.
Šiandien Marsas laikomas mirusia planeta, tačiau M. K. Čiurlionio laikais vis dar buvo svarstoma, ar Marse egzistuoja gyvybė – marsiečiai ir augalija. Idėja, kad visatoje esame ne vieni, siūlo kitokią filosofiją dėl gyvybės. Šie kontekstiniai atradimai leido man pažvelgti į M. K. Čiurlionį naujoje šviesoje – ne tik kaip į menininką, bet ir kaip į smalsų žmogų, kurio laikas prisidėjo prie jo asmeninės filosofijos formavimosi. Ši paroda ne tik skirta švęsti M. K. Čiurlionio 150-ąsias metines, bet ir geriau jį pažinti per jo gyvenimo kontekstus.
Kathleen Soriano: Manau, kad esi teisi, Greta. M. K. Čiurlionio problema ta, kad jis vis dėlto yra kompozitorius. Tapė jis tik šešerius metus. Tačiau žvelgiant į šią parodą ir kitus joje pristatomus menininkus ir jų sukurtus darbus, suprantame, kad visus juos sieja smalsumas. M. K. Čiurlionis buvo be galo smalsus. Jis nuolat bandė naujus dalykus per tapybą, fluorofortus, fotografijas. Man visa tai atkūrė pusiausvyrą tarp jo muzikos ir tapybos. Toks smalsumo elementas šiandien menininkams yra labai būdingas.
Vaiva Laukaitienė: M. K. Čiurlionį lietuviai visada mato kaip kažkokį vienišą, savamokslį genijų be formalaus išsilavinimo. Tačiau šioje parodoje sužinome, kad jis nebuvo vienišas su savo idėjomis. Matome, kad apie tuos pačius dalykus mąstė jo amžininkai ir tebemąsto mūsų amžininkai. Jų saviraiškos formos skirtingos, tačiau juos sieja tos pačios idėjos.
– Parodai savo kūrinius skolins daugelis žymių Lietuvos ir užsienio meno institucijų. Kokius akcentus galima išskirti? Kokių menininkų darbai Lietuvoje bus eksponuojami pirmą kartą?
Kathleen Soriano: Kūrinius skolinamės iš Pompidou ir Orsė muziejų Paryžiuje, Tate ir Britų muziejaus Londone ir kt. Tikėtina, kad bus nemažai meno kūrinių, kurie niekada nebuvo rodyti Lietuvoje, pavyzdžiui, Williamo Blake’o ir Miguelio Rothschildo darbai.
Vaiva Laukaitienė: Taip pat labai svarbu tai, kad parodos lankytojai galės pamatyti daugiau M. K. Čiurlionio kūrinių nei įprastai. Mūsų kolekcijoje saugomi 228 M. K. Čiurlionio paveikslai, tačiau nuolatinėje kolekcijoje eksponuojamas tik apie 100 jų. Šios parodos proga ištrauksime nemažai nuolatinėje kolekcijoje nerodytų darbų, todėl kol veiks ši paroda, aplankius muziejų, bus galima pamatyti beveik visus muziejuje saugomus M. K. Čiurlionio darbus.
Paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) veiks nuo šių metų kovo 21 iki spalio 12 dienos. Parodą globoja Lietuvos Respublikos prezidentas, finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
PARODOJE DALYVAUJA:
Tate | Musee d’Orsay | Centre Pompidou | British Museum | Eesti Kunstimuuseum KUMU | Latvijas Nacionālais mākslas muzejs | Wenzel Hablik Museum | Krokuvos nacionalinis muziejus | Jogailos universiteto muziejus | Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus | Lietuvos nacionalinis dailės muziejus | Lietuvos jūrų muziejus | Lietuvos etnokosmologijos muziejus | Vilniaus universiteto muziejus | Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka | Atelier Anselm Kiefer | Katie Paterson Studio | Hauser & Wirth | Thomas Rehbein gallery | Bendana-Pinel Art Contemporain | Kuckei + Kuckei | Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE | Dr. Jauniaus Gumbio Lietuvos meno kolekcija
MENININKAI:
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (Lietuva) | Clara Arnheim (Vokietija) | Ira Jean Belmont (JAV) | Williamas Blake’as (Jungtinė Karalystė) | Johnas Brettas (Jungtinė Karalystė) | Vija Celmins (Latvija / JAV) | Kodo Chijiiwa (Japonija) | Cécile Samain De Coene (Belgija) | Andreasas Dirksas (Vokietija) | Adomas Galdikas (Lietuva) | Wenzelis Hablikas (Vokietija) | Ichiryusai Hiroshige (Japonija) | Vytautas Ignas (Lietuva) | Gusenas Yamanouchi (Japonija) | Leopoldas von Kalckreuthas (Vokietija) | Petras Kalpokas (Lietuva) | Anselmas Kieferis (Vokietija) | Jirí Koláris (Čekija) | Tania Kovats (Jungtinė Karalystė) | Šarūnas Leonavičius (Lietuva) | Natalija Luščinaitė-Krinickienė (Lietuva) | Balys Macutkevičius (Lietuva) | Konradas Mägi (Estija) | George Méliès (Prancūzija) | Matas Menčinskas (Lietuva) | Otto Mülleris (Vokietija) | Mariele Neudecker (Vokietija) | Kristina Õllek (Estija) | Katie Paterson (Škotija) | Rūdolfs Pērle (Latvija) | Vaclovas Ratas-Rataiskis (Lietuva) | Kristjanas Raudas (Estija) | Albertas Reichas (Vokietija) | Miguelis Rothschildas (Vokietija / Argentina) | Ferdinandas Ruščicas (Lietuva / Lenkija) | Semiconductor (Ruth Jarman, Joe Gerhardt) (Jungtinė Karalystė) | Kajetonas Sklėrius (Lietuva) | Léonas Spilliaert (Belgija) | Kazimieras Stabrauskas (Lietuva / Lenkija) | Augustas Strindbergas (Švedija) | Kazys Šimonis (Lietuva) | Emilija Škarnulytė (Lietuva) | Keithas Tysonas (Jungtinė Karalystė) | Leonas Urbonas (Lietuva / Australija) | Monika Žaltauskaitė Grašienė-Žaltė (Lietuva) | Antanas Žmuidzinavičius (Lietuva) | Leonas Wyczółkowski (Lenkija) .
Tekstą parengė Justė Litinskaitė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
