Šį ketvirtadienį, po pirmosios Vilniaus knygų mugės dienos, Kompozitorių namuose leidykla LAPAS kartu su knygų autoriais ir kviestiniais svečiais minėjo architektūros gidų leidybos 20-metį! Taip pat buvo pasitiktas naujasis, smarkiai atnaujintas, net 4-as Vilniaus architektūros gido leidimas, rašoma leidyklos LAPAS pranešime žiniasklaidai.
Architektūros tyrėjai ir NT atstovai dalijosi mintimis apie architektūros gidų svarbą ir jų poveikį miesto suvokimui, o vakarą vainikavo Tomo Boo išskirtinis muzikinis grojaraštis.
Architektūriniai gidai ir laikmečio ženklai
Leidyklos LAPAS vadovė Ūla Ambrasaitė pabrėžė architektūros gidų kolekcinę vertę ir kiekvieno naujo leidimo svarbą: „Kiekvienas naujas Vilniaus architektūros gido leidimas ne tik papildomas nauja istorinių tyrimų medžiaga, naujais architektūros objektais, bet ir atspindi šių dienų aktualijas bei yra atnaujinamas nuotraukomis. Kiekvienam smalsiam miestiečiui reiktų turėti juos visus kaip laikmečio ženklus!“
Pirmojo architektūros gido, pasirodžiusio 2005 m. leidėjas ir vienas iš iniciatorių architektas Darius Osteika renginio metu prisiminė, kad mintis leisti modernios architektūros gidą kilo iš poreikio – buvo daug knygų apie Vilniaus baroką ir bažnyčias, tačiau nieko apie modernią ir ypač šiuolaikinę architektūrą, tad šis gidas užpildė spragą, kurios reikėjo ne vien patiems architektams, bet ir plačiajai visuomenei.
Architektūros istorikė ir viena pagrindinių architektūros gidų autorių Marija Drėmaitė pabrėžė architektūros gidų leidybos fenomeno reikšmę. Per 20 metų išleisti net 5-ių miestų gidai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Neringos ir Palangos, šių metų pabaigoje pasirodys Šiaulių architektūros gidas. Jie visi leidžiami ir anglų kalba, o Vilnius ir Kaunas yra pasirodę prestižinėse architektūros leidyklose – vokiškus gidus išleido leidykla „DOM publishers“, o lenkiškus „Centrum Architektury“. Kiekvieno miesto gidas atveria vis naują architektūros istorijos etapą, niekur anksčiau neaprašytą ir neištirtą.
Architektė, kultūros vadybininkė Julija Reklaitė buvo antrojo Vilniaus gido leidimo (2012, 2013) iniciatorė ir viena iš sudarytojų, taip pat anuomet bestseleriu tapusio Kauno architektūros gido (2015) sudarytoja. Ji dalinosi, jog pirmasis gidas uždavė labai aukštą kartelę, ir su kiekvienu kitu leidimu ar kito miesto gidu norėjosi tobulinti ir gerinti, patraukliau pateikti modernią architektūrą skaitytojams, atsirado vis naujų skyrių ir temų. Tad Vilniaus architektūros gido raida sutapo su leidyklos LAPAS, Architektūros fondo ir daugelio su gidu dirbusių žmonių raida.
Architektūros gidų fenomenas
Labai svarbu, kad architektūros gidai tapo ne vien architektams svarbiu leidiniu. Vakaro metu kalbėjęs NT vystymo kompanijos UAB „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas pabrėžė, kad jis visų pirma yra gidų skaitytojas ir mato jų prasmę ir naudą ne tik profesionalams, bet ir paprastiems skaitytojams, kurie gali juose pamatyti 20 amžiaus architektūros grožį. Jis taip pat atskleidė, kad miestų architektūros gidus naudoja ir profesiniais tikslais – vis ieškodamas, kokį dar pastatą įsigyti.
Papildytas ir naujai išleistas „Vilnius. Architektūros gidas“ – tai daugiau nei knyga. Tai kvietimas atidžiau pažvelgti į miestą, suvokti jo istorinius sluoksnius – nuo tarpukario modernizmo iki šiuolaikinių urbanistinių sprendimų. Kiekvienas leidimas atneša naują perspektyvą, todėl tikra miesto pažinimo kolekcija prasideda nuo visų keturių leidimų lentynoje.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
