„Vilkamirgės“ galerija pristato autsaiderių meną ir kūrėjus, esančius už oficialiosios kultūros ir meno ribų. Paroda „Ir saulė, ir mėnulis, ir visos žvaigždės“, papildyta penkių Plungės rajone gyvenančių menininkų darbais, veikia Žemaičių dailės muziejuje.
Stonaičių socialinės globos namai. Grafikę Oksaną Judakovą čia jau pažįsta. Ji su Laimute, Rimante, Svajūnu ir Rimvydu susidraugavo rinkdama darbus parodai.
Kabinete prie stalo piešia Rimvydas, kiti nekantriai laukia pokalbio apie kūrybą. Menininkas Svajūnas Cilinginas pasakoja, jog ir seniau piešdavo, o O. Judakova sako jo darbus mačiusi ir priduria, kad tai – labai gražūs piešiniai.
Tačiau dabar menininkas piešia mažiau.
„Kaime biškį darbų turiu, ūkininkauju truputėlį. Piešdavau pirmiau, būdavo, su pieštukais, nuo pat mažens. Paskui perėjau su flomasteriais ir paskui prie dažų priėjau, dėl malonumo. [Paišau] žmogeliukus, apie gamtą, apie miestą“, – pasakoja S. Cilinginas.
Kūrėja Laimutė Vinciūnaitė „rašo“ piešinius, užpildo juos dažais po truputį keliaudama lapu. O menininkė Rimantė Butkuvienė mėgsta skaičius ir piešia žiedų viduriukus. Paklausus, ką ji „suguldo“ ant popieriaus, kūrėja sako, jog tai, kaip atrodo viskas.
„Paimi lapą popieriaus, leiskime, skaičiuoji penkis kartus, leiskime, šešis. Kai jau du trys, du trys – dvylika, antra pusė du trys, du trys – dvylika, dvidešimt, gaunasi penki“, – apie kūrybos principus pasakoja R. Butkuvienė.
Rimvydas brėžia tiesias linijas, kaskart savaip susipinančias į jam pažįstamą tinklą.
„Iš pradžių piešiau su plunksna. Ta linija ir yra visuose piešiniuose. Čia daugiausia pradėjau piešti, pabandyt, kas išeina. Kažko neprigalvoju. Vis tiek, kai menininkai piešia, tai gražu pažiūrėti“, – mintimis dalijasi menininkas Rimvydas Minalga.
Į parodą Žemaičių dailės muziejuje pateko ir Plungėje gyvenančios Kristinos angelai.
„Svajonės išsipildymas. Žinot, kai žmonės svajoja, jie niekada neleidžia sau pasenti“, – šypsosi menininkė Kristina Latakaitė, dar kitaip vadinama „Angelų mergaite“ dėl to, kad juos piešia. Menininkė sako labai laukianti atidarymo.
Parodoje Žemaičių dailės muziejuje surinkti pavyko 18 skirtingų autorių iš visos Lietuvos.
Autsaiderių menininkų kūryba Lietuvoje menkai tyrinėta.
„Jie yra menininkai. Vieni iš jų yra tikrai savamoksliai, kiti yra pasimokę, net ir tie, kurie yra baigę mokslus, vis tiek ta jų kūryba yra paveikta kokio nors faktoriaus, pavyzdžiui religinio nušvitimo, kuris pakeičia žmogų ir jo kūrybą. Gali būti liga, ypač gali būti psichikos liga, gali būti senatvė, pasikeitusios gyvenimo sąlygos“, – sako parodos kuratorė O. Judakova.
Kristinos, Svajūno, Rimvydo, Laimos, Rimantės ir kitų autsaiderių darbai autentiški, turintys savitą stilių, braižą, kodą. Tačiau lyginti su profesionalų menu parodos kuratorė nesiūlo, pasak jos, autsaiderių meną derėtų pripažinti ir rasti jam vietą.
„Tai yra tokie nematomi žmonės mūsų visuomenėje. Mes žinome apie juos, bet visiškai nematome. Kai matau, kas yra užsienyje, tai mums dar viskas priekyje. O per tą laiką jie dingsta, tokie kūriniai, tokie menininkai. Jie dingsta neužfiksuoti, neišsaugoti. Aš šioje temoje esu dvejus metus, tai jau vien per tą laiką ne kartą girdėjau, čia viskas, kas liko“, – pasakoja „Vilkamirgės“ galerijos įkūrėja, parodos kuratorė Oksana Judakova.
Autsaiderių menininkų kūryba pavaldi jų vidinei klausai, matymui, logikai, nepaveikta tendencijų, neapvilkta kultūriniu sluoksniu, Lietuvoje menkai tyrinėta. Plungėje surinkti darbai lankytojų lauks iki kovo pabaigos.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
