Rašytojos Ievos Simonaitytės darbą – atskleisti Klaipėdos krašto kitoniškumą – šiemet tęs Lietuvos mažoji kultūros sostinė Dreverna. Atvažiavę į pamarį Žemaitijos neras, sako dreverniškiai.
Pilnutėlėje Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčioje įteikta 29-oji Ievos Simonaitytės premija ir atšvęstas Klaipėdos krašto rašytojos gimtadienis. Premija skirta knygotyrininkui, edukologui, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojui profesoriui Domui Kaunui.
„Tai Ėvikė, turbūt, žiūri į mus ir sako, koks feins tas mano geburtstags (gimtadienis)! Teik feinų žmonių susirinko i profesorius ateja. Tai profesoriau, aš jums linkiu ne potvynių, o potvynių minčių, gerų knygų, įdomių knygų“, – buvo sakoma renginio metu.
I. Simonaitytė knygomis liudijo pamario krašto savitumą, o štai jį pažinti gyvai šiemet kviečia Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Penki Lietuvos etnografiniai regionai – penkios mažosios kultūros sostinės. Klaipėdos rajone dėmesys šiemet atiteks Drevernai, kuri atvėrė Mėlynosios žemės vartus.
„Tenka bendrauti su daug atvykstančių turistų, jie visi atvažiuoja į Žemaitiją ir mato, kad Žemaitijos pas mus nėra, kad čia nuo seno gyveno kuršiai, kad čia nuo seno gyveno prūsai, vokiečiai, kad jie turėjo visiškai kitas kalbas, kitą tautinį rūbą. Taigi, pagrindinis tikslas – per mūsų istoriją, kultūrą parodyti Lietuvai savo kraštą“, – sako bendruomenės pirmininkė Lina Strumylienė.
Viena ryškiausių Drevernos ambasadorių – Virginija Asnauskienė, Lietuvos mažosios kultūros sostinės iniciatorė, ansamblio „Žvejytės“ vadovė ir šišioniškių kalbos puoselėtoja. Jai svarbu, kad atvykę keliautojai susipažintų ir su žvejų kaimelio istorija.
Pagrindinis tikslas – per mūsų istoriją, per kultūrą parodyti Lietuvai savo kraštą.
„Dreverna buvo senasis žvejų kaimelis. Čia gyveno šišioniškiai žmonės, kožna šeimyna buvo susijusi su mariom. Anei gaudė žuvį, anei mokėjo iš anos visokias priprovas daryti. Pulkelis juodai apsitaisiusių moteriškių, anei kožna šventadienį bėgo į Priekulę, į bažnyčią, į turgų. Ir tas juodas rūbas ir balta kuska. Tokia buvo užvakar Dreverna, o vakar jau atėjo svetimi. Šišioniškiai jau buvo išvaryti. Tai dabar viskas yra pramoginiai. Pramoginės išvykos laivais, pramoginė muzika, pramoginis gyvenimas. Ir, kaip aš misliju, kažkur virš Drevernos plevenanti tikroji dvasia, katra, žinokit, net tokį graudulį sukelia. Tai dėl anos, tos dvasios, mes ir rašėm tan projektą“, – pasakoja ansamblio vadovė Virginija Asnauskienė.
Šiemet vienuolika partnerių drauge su bendruomene pamario miestelyje organizuos daugiau nei 50 įvairių renginių. Penkis didžiausius – Priekulės kultūros ir meno centras. Jo vadovė mano, kad kultūros sostinės titulas yra galimybė mažinti sezoniškumą.
Čia gyveno šišioniškiai žmonės, kožna šeimyna buvo susijusi su mariom.
„Bendruomenės didelis nuopelnas, kad jie tiki ta kultūra. Tiki, kad reikia vienyti. Aš nemanau, kad tai yra problema, aš manau, kad tai yra galimybė mažinti sezoniškumą. Ne veltui šitie titulai ateina į mažus miestelius kurti tuos projektus, nes tai yra ir finansai, ir komandos įdirbis. Visus kviečiu Vasario 16 dieną atvykti į Dreverną ir stebėti šaulių priesaiką, kur Dreverna irgi dainuos ir liaudies dainos skambės renginyje“, – sako Priekulės kultūros ir meno centro vadovė Rūta Steponavičienė.
Visgi Drevernoje metų pradžia rami, kaimelis tvarkosi ir laukia geresnių orų. Nauji šaligatviai, kuriami bendruomenės projektai, sutvarkyta aplinka ir brangesni būsimi vandens kelių infrastruktūros pokyčiai, tikimasi, suteiks Drevernai daugiau galimybių kurti prie vandens, daugiau būti matomai.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
