Ruošiantis kitąmet minėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, pristatyta menininko paveikslų kvapų kolekcija. 8 paveikslus menininkė, botaninių kvapų kūrėja Eglė Jonaitytė siūlo pažinti per kvapus.
„Man labai patiko vienas toks ne tiek gerai žinomas paveikslas „Vakaras“, – sako kvapų kūrėja. Šiam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslui, kai gamta saulei nusileidus nusidažo magiškomis spalvomis, menininkė Eglė Jonaitytė kvapą kūrė porą mėnesių. Paveikslas jai asocijavosi su gėlėmis – magnolijomis, jazminais, tuberozomis. O jas apšlaksčiusi sviesto ekstraktu, sukūrė gaivų ir vasarą primenantį kvapą.
„Šituose kvapuose, sukurtuose Čiurlionio paveikslams, nerasit jokios sintetinės molekulės, tai yra gamtos kvapai ir jie gerai atspindi nuotaiką, tą Čiurlionio ryšį su gamta, nes, kaip ir aš suprantu, kad gamta yra pati didžiausia kūrėja, nes tai [jo] atsispindi paveiksluose“, – pasakoja E. Jonaitytė.
Menininkė sukūrė kvapus dar septyniems M. K. Čiurlionio paveikslams: ,„Auka“, „Karalių pasaka“, „Bičiulystė“, „Karalaičio kelionė“, „Piramidžių sonata“, „Žvaigždžių sonata“, „Pavasaris“. M. K. Čiurlionio muziejuje prie jų praleido ne vieną dieną.
Botaninių kvapų kūrėja sako paveikslus atsirinkti nebuvo lengva. Vieni jų dvelkia ramybe, norisi medituoti, kiti sukelia chaotiškų minčių, treti – nesuprantamus vaizdinius. Ir beveik visuose paveiksluose vyrauja paslaptinga šviesa.
„Dažnai aš pačius kvapus matau kaip spalvas. Atėjimas į tą pačią energiją, pajautimas to pačio paveikslo, kaip tai turėtų būti. Aš galiu net neuostyti nieko, bet vaikščioti ir galvoti. Tada jau turi kvapų atmintį“, – apie savo kūrybos procesą pasakoja ji.
E. Jonaitytė vienam kvapui sukurti naudoja 9 natūralius ingredientus. Lengviausia kvapą buvo sukurti paveikslui „Bičiulystė“ – naudojo bičių vašką, miško augalų ekstraktus. Prieštaringiausių jausmų sukėlė „Žvaigždžių sonata“.
„Spalvos skiriasi, visiškas kosmosas. Ir aš paėmiau bazilikus, migdolus, kurie yra besipjaunantys, bet tame ir grožis, kad tai kinta ir tu užuodi tai vieną, tai kitą. Gaunasi toks bangavimas“, – pažymi kvapų kūrėja.
M. K. Čiurlionio muziejaus vadovė sako – jo kūryba neišsemiama, tad ji nenustoja būti įkvėpimo šaltinis.
„Čiurlionis yra toks menininkas, kad praėjus 150 metų vis dar skatina kurti. Ar tai būtų kvapas, garsas ar dizaino kūriniai. Parodose mes stengiamės patirti ne tik akimis, kitais pojūčiais, bet atsiranda dar vienas pojūtis – uoslė. Manau, tai yra sveikintina tendencija“, – nurodo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė.
2025-ieji paskelbti M. K. Čiurlionio metais, minėsime menininko 150-ąsias gimimo metines.
