Metams besibaigiant apklausėme LRT paauglių kanalo LRTU bendrakūrėjus ir dokumentinio serialo „N16“ veikėjus, kokį turinį jie rekomenduotų pamatyti bendraamžiams.
Iki pat Naujųjų kasdien apžvelgiame įsimintiniausius, populiariausius, daugiausia skaitytojų, žiūrovų ir klausytojų dėmesio sulaukusius įrašus, tekstus, laidas, epizodus, aptariame ir rekomenduojame programų ir laidų autoriams didžiausią įspūdį palikusius 2024 metų kūrinius. Taigi, kas yra Metų geriausieji?
Savo metų rekomendacijomis dalijasi 15–19 metų jaunuoliai iš skirtingų Lietuvos miestų, kurie kuria turinį LRTU kanalui: filmuojasi tinklalaidėje „Nežmoniški žmonės“, dokumentiniame seriale „N16“ bei filmuoja unikalius reportažus LRTU socialinių medijų paskyroms (@lrtu_insta, @lrtu_tiktok).
FILMAI
Dažniausiai minėti:
„Ladybird“
Meda (LRTU bendrakūrėja): „Ladybird” perteikia tikrovišką paauglio gyvenimą – maištą prieš tėvus, savęs paieškas, pirmąją meilę ir draugystes. Paaugliams lengva susitapatinti su pagrindine veikėja, nes jos išgyvenimai yra aktualūs jaunimui.“
Emilija („N16“): „Ladybird“ man buvo patrauklus tuo, kad pagrindinė veikėja, kaip ir aš dažniausiai, labai norėjo pritapti, nors jautė, kad galbūt yra visai kitokia nei kiti. Tai vat tas noras niekada nedingsta ir mažai kas kalba, kaip sunku iš tiesų išlikti autentišku tarp savo bendraamžių. Nors gal tavo gyvenimas ir yra fainas, gali tu jame džiaugtis smulkmenom ir visa kita, bet lyginimasis su kitais neišvengiamas. Ai, ir, be abejo, netobulas pagrindinis personažas leidžia nusiraminti ir pasijauti ne vienam tokiam nevykusiam (mirkteli).“
Rokas (LRTU bendrakūrėjas): „Jame parodomas gan tikroviškas paauglės gyvenimas, parodo daugelį jos pirmų kartų kaip, pvz., pirmas vaikinas ar pirmas kartas perkant cigaretes. Taip pat filme parodo sunkų mamos ir dukros santykį ir kaip jų suvokimai apie dalykus nesutampa, kai dukra nesijaučia mėgstama mamos. Tokios aktualijos yra gan įdomios paaugliams, nes jie gali daugumai filmo situacijų prijaust.“
„Stop Zemlia“
Emilija („N16“): „Stop Zemlia“ visų pirmą mane sužavėjo savo tikslia estetika. Taip, Vakarų filmai labai dažnai kalba apie paauglystę, rodo tą kasdienybę, bet visgi jų gyvenimas kiek skiriasi nuo mūsų. Nuo tos niūrios postsovietinės estetikos, kurios mes pagaliau atsikratome, bet visgi gyvenant rajonuose tam tikru metu neišvengiama persismelkti ta nuotaika, nors mes toli nuo viso to. Taigi „Stop Zemlia“ man pasirodė realiausias ir tikriausias tos paprastos tyros paauglystės paprastame miegamajame rajone atvaizdas.
Labai tiksliai perteikta ir mokyklinė kasdienybė, kurios atvaizdo taip trūksta komerciniuose kinuose. To visa ko romantizavimo. Žodžiu, šis filmas padeda šiek tiek nusiraminti, kad gyvenimas gal nėra toks gražus, nes visgi ir baisume galima atrasti grožį, ką šis filmas ir padaro. Labai jis paprastas ir žemiškas. Toks koks gyvenimas yra iš tiesų. (Šiek tiek iš tiesų primena lietuvišką trumpametražį „Kai aš buvau malalietka“ estetikos atžvilgiu).“
„The Perks of Being A Wallflower“, „Good Will Hunting“, „Mean Girls“.
Vienintelė Rūta („N16“) paminėjo 2 lietuviškus filmus – „Neatmenu tavo veido“ ir „Blausos“.
„Šie du filmai man, kaip paauglei, yra artimi, kadangi jie atskleidžia svarbias ir dažnai paauglystėje patiriamas temas. „Neatmenu tavo veido“ tyrinėja meilės temą nostalgiškoje aplinkoje. Žiūrint filmą lengva pasinerti į dinamišką paauglių gyvenimą, kurį komplikuoja santykiai su kitais asmenimis. Filmas „Blausos“, kurį pamačiau vieno festivalio metu, man surezonavo su vienatvės ir pykčio jausmais. Įdomus siužetas ir estetiška kinematografija, manau, jog puikiai įkomponuoja opias temas, aktualias paaugliui. Tad nuoširdžiai rekomenduoju šiuos du filmus.“
SERIALAI
Meda (LRTU bendrakūrėja): „Kad serialas būtų sėkmingas, jis turėtų atspindėti aktualias temas jaunimui, atskleisti Lietuvos paauglių aktualijas ir, žinoma, turėti įtraukiantį siužetą ir būti vizualiai estetiškas.“
Rokas (LRTU bendrakūrėjas): „Manau, mūsų šalyje ir kultūroje nėra daug tokių serialų, manau, reikėtų siužeto apie paaugliškas situacijas ir gyvenimišką patirtį iš paauglių perspektyvos.“
Dažniausiai minėti:
„The End of the Fucking World“
Liepa („N16“): „Rekomenduočiau dėl to, nes jis yra relatable paaugliam. Tikrai didžioji dalis mūsų nesutaria su tėvais ir yra patyrę tą, nenusisekusią teenage love, apie kurią realiai ir yra pagrįstas visas serialas, du netobuli paaugliai, su savom problemom ir išgyventom traumom, netyčiom vienas kitam pradeda kažką jausti.“
„Skins“
Milda („Nežmoniški žmonės“): „Kitų šalių vakarietiškus serialus žiūriu. Ypač man patikęs ir parodęs paauglišką realybę buvo „Skins“. Šiuolaikinė Lietuva, kaip džiugu, pradeda po truputį garsėti ir kinu, ir režisūra, tačiau gal daugiau – filmai, ne serialai, tad visai neprošal būtų sukurti kokį vieną kitą. Tas sėkmės receptas geram serialui yra skirtingas, bet manau labiausiai yra vertinamas autentiškumas. Geras filmas („Pietinia Kronikas“ apie gyvenimą Šiauliuose ~90s paaugliškom akim) yra statomas. Žmonėms šiais laikais, ypač paaugliams, trūksta natūralumo ir galimybės bent kartą pabūti „pasaulyje be rėmų“ čia ir dabar.“
„N16“, „Sex Education“, „Gossip Girl“, „Outer Banks“.
Emilija („N16“): „Maištas prieš pasaulį, savo taisyklių sukūrimas, nuoskaudos ir liūdesys, spontaniškumas. Tai, ko kartais labai norisi, kai viskas užkrenta vienu metu ir tu tiesiog nežinai, kaip tvarkytis, nes negali žinoti ir norisi viską imt ir mest, bet nedrįsti. Tai vat ten išdrįso. Verta pažiūrėti, kai labai dėl kažko skauda.“
SPEKTAKLIAI
Dažniausiai minėti:
„me two / Savoj krūvoj“
Milda („Nežmoniški žmonės“): „Eiti į teatrą jau nuo vaikystės man yra kaip šventė. Galbūt dėl to, kad buvau auginama priimti šią meno formą, tačiau man rodos tai yra be galo unikali meno forma, skatinanti, be paliovos, ieškoti naujų perspektyvų ir būdų perteikti temą. Pliusai dar tokie, kad nepatogu filmuoti ar fotografuoti, atvirkščiai nei žiūrint kiną ir esi skatinamas būti čia ir dabar. „Me two / Savoj krūvoj“ šokio spektaklis prikaustė mano dėmesį tuo, kad nebijoti kalbėti ir dar kalbėti judesiu apie kūną ir jo išnaudojimą yra be galo stipru. Dar verta būtų paminėti tai, kad spektaklis buvo paremtas šokėjų asmeninėmis patirtimis ir dar labiau skatino įsitraukti, suvokti, jog visa tai yra tikra, ir kad daugiau mažiau visi ieškodami savo tapatybės susiduriame su savo kūno ir sielos kovomis.“
Rūta („N16“): „Me two / Savoj krūvoj“ mačiau prieš kelis metus Šiauliuose. Gerai atsimenu savo pirmąjį įspūdį, nes spektaklis prasidėjo lauke, su žaidimais ir šokiais, o tik vėliau žiūrovai buvo pakviesti įeiti į vidų. Toks žiūrovo įtraukimas man pasirodė labai netradicinis, tačiau būtent tai ir labiausiai mane sužavėjo. Tačiau man svarbiausias įspūdį palikęs faktas buvo tas, kad vaidino ir šoko paaugliai, kurie perteikė ypač svarbias problemas ir temas. Tas tikrumas, perteiktas per šokį, man paliko labai gilų įspūdį, ir, mano nuomone, kiekvienas žmogus turėtų tai pamatyti.“
„Shopping and fucking“, „Riešutų duona“
Kaip teatrai galėtų prisitraukti paauglius? Kas patrauktų tavo dėmesį? – LRT.lt paklausė paauglių.
Atėnė („Nežmoniški žmonės“): „Paaugliai dažnai domisi aktualiomis socialinėmis problemomis, identiteto paieškomis, santykiais, technologijomis ir pan. Pritaikius tokias temas, artimas jų kasdieniniam gyvenimui, teatras gali tapti įdomesnis. Mano dėmesį pritrauktų spektakliai pagal gerai žinomus kūrinius, kuriuos interpretuotų pagal šiuolaikinį kontekstą. Pavyzdžiui, kaip „Harry Potter“, „The Hunger Games“ ar „Maze Runner“, gali sudominti, jei bus pateikti moderniai, su šiuolaikinėmis interpretacijomis, efektais ir pan.“
Primename, kad aktualų turinį 12–18 m. paaugliams rasite LRTU Youtube kanale, taip pat platformų „Instagram“ bei „TikTok“ paskyrose @lrtu_insta, @lrtu_tiktok.
