Lietuvos sezono Prancūzijoje metu pristatyta neseniai išleista monumentalioji Oscaro Vladislaso de Lubiczo-Miloszo, mįslingo prancūzų ir lietuvių poeto ir diplomato, geriau žinomo Oskaro Milašiaus vardu, kūrinių visuma. Šis 1 280 puslapių tomas – Olivier Piveteau ir Christophe`o Langlois iš Milašiaus bičiulių draugijos „Les Amis de Milosz“ daugybės metų darbo kulminacija – tai ilgalaikio Milašiaus palikimo liudijimas. Ambicingą projektą įgyvendino prestižinis prancūzų leidėjas „Gallimard“, jis taip pat pasirūpino šimtais iliustracijų ir nuotraukų.
Šią publikaciją galite skaityti ir anglų kalba.
Svajone išleisti visus Milašiaus kūrinius dalinosi buvę „Les Amis de Milosz“ prezidentai Janine Kohler ir Ričardas Bačkis. Tačiau vertingi pono Ch. Langlois ryšiai ir įtikinamos pastangos galiausiai užtikrino „Gallimard“ paramą. Įžangoje ponas Ch. Langlois atskleidžia unikalų Milašiaus poetinį stilių ir reikšmingą jo indėlį į prancūzų literatūros kraštovaizdį. Tuo tarpu O. Piveteau Milašiaus kūrybą ir gyvenimą įkelia į platesnį istorinį kontekstą.
Gimęs 1877 m. bajorų šeimoje dabartinėje Baltarusijoje, Oskaras Milašius, būdamas 12 metų, persikėlė į Prancūziją. Vėliau dirbo Lietuvos diplomatu, atstovavo nepriklausomybę atkūrusiai tautai Versalio taikos konferencijoje.
Nors diplomatija buvo jo kasdienis darbas, tikroji jo aistra slypėjo poezijoje. Poliglotas – laisvai kalbantis prancūzų, anglų, vokiečių, lenkų, rusų ir hebrajų kalbomis – Milašius įkvėpimo sėmėsi iš lietuvių folkloro, hebrajų dvasingumo, prancūzų ir Europos literatūros ir filosofijos. Jis netgi išvertė Byrono ir Goethe`ės kūrinių. Jo vienišiaus egzistencija, dažnai lyginama su pranciškonų vienuolio gyvenimu, padidino jo mįslingą žavesį.
Milašius mirė 1939 m. Fontenblo, kur buvo apsigyvenęs. Prieš penkerius metus Fontenblo kultūros centro sode, valanda kelio į pietus nuo Paryžiaus, buvo atidengta Klaudijaus Pūdymo sukurta Milašiaus statula.
Plačiau apie O. Milašių – pokalbyje su O. Piveteau.
– Kuo jus patraukė Oskaro Milašiaus, Prancūzijoje nelabai žinomo veikėjo, literatūra?
– Ketvirtaisiais metais studijuodamas prancūzų literatūrą Paryžiaus universitete sutikau pagyvenusią moterį, ji paklausė, ar esu susipažinęs su O. Milašiumi. Ji man davė vieną iš jo tekstų, ir tą vakarą pradėjau skaityti. Po kelių puslapių supratau, kad tai išskirtinis rašytojas. Mane iš karto sužavėjo jo stilius. Nors iš pradžių savo disertacijai pasirinkau Julieną Gracqą, įtikinau savo vadovą leisti man sutelkti dėmesį į mažiau žinomą Milašių. Tai buvo 40 metų trukusių naudingų santykių pradžia.
– Kodėl Oskaras Milašius Prancūzijoje vis dar gana mažai žinomas?
– Milašius per savo gyvenimą nebuvo labai žinomas. Literatūros draugai buvo įsitikinę, kad po jo mirties jo darbai bus plačiai pripažinti, todėl jį laikė vienu didžiausių 20 amžiaus rašytojų. Tačiau dėl įvairių priežasčių jis liko nepastebėtas. Nepaisant to, kad visa jo kūryba buvo išleista 1957–1990 m., jis daugiausia žinomas dėl savo poezijos, ypač tarp bibliotekininkų ir knygų pardavėjų. Nors nedaugelis skaitytojų yra susipažinę su jo darbais, jis turi nedidelį, bet atsidavusį gerbėjų skaičių.
– Oskaras Milašius visų pirma laikomas literatūros kulto asmeniu?
– Garsus čekų rašytojas Milanas Kundera, gyvenęs tremtyje Prancūzijoje, kartą paklausė savo italų kalbos vertėjo, ar jis pažįsta „didįjį užsienietį“ Oskarą Milašių. Kai vertėjas prisipažino , kad ne, M. Kundera entuziastingai kalbėjo apie Milašiaus literatūrinę kūrybą. M. Kundera, kaip ir daugelis kitų, Milašiaus kūrybą atrado atsitiktinai. Savo esė pavadinimu „Susitikimas“ jis rašė apie unikalų O. Milašiaus stilių ir formą. M. Kundera stebėjosi, kad anksčiau O. Milašius nebuvo žinomas, kitaip nei tokie rašytojai kaip Verlaine`as ar Rimbaud.
O. Milašius per savo gyvenimą nebuvo labai žinomas.
Ši patirtis nėra neįprasta. Žmonės dažnai atranda O. Milašių atsitiktinai arba rekomendavus kitiems. Kai tai įvyksta, susitikimas gali būti netikėtas ir gilus. Durys į jo literatūrinį pasaulį atsiveria ir atskleidžia išties unikalią ir užburiančią visatą.
– Kuo reikšmingas Oskaras Milašius Prancūzijos ir Lietuvos santykių kontekste?
– O. Milašius vaidino lemiamą vaidmenį formuojant Prancūzijos ir Lietuvos santykius įvairiais etapais. 1919 m. jis įgijo Lietuvos pilietybę ir pasišventė nepriklausomybę atkūrusiai respublikai. Jis supažindino prancūzus su Lietuva – šalimi, kuri pusę amžiaus buvo beveik nežinoma ir iškritusi iš žemėlapio. Iki tol prancūzai Lietuvą dažnai laikė Lenkijos dalimi. O. Milašius daug rašė spaudoje, rengė konferencijas, tapo lietuvių sielos simboliu.
Po O. Milašiaus mirties 1939 m. ir Antrojo pasaulinio karo daugelis Lietuvos diplomatų ir jų vaikų liko Prancūzijoje, saugodami savo tėvynės atminimą. Sovietmečiu O. Milašiaus kūryba Lietuvoje buvo žinoma tarp rinktinės rašytojų grupės, pirmiausia skleidžiamos slaptai. Jo raštai suteikė vilties jausmą ir būsimos nepriklausomos Lietuvos viziją.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, vėl imta domėtis O. Milašiaus literatūriniu palikimu. Lietuvos diplomatai palaikė glaudžius ryšius su O. Milašiaus kūryba Prancūzijoje besidominčiais asmenimis ir organizacijomis, tokiomis kaip „Les Amis de Milosz“. Jo literatūrinis palikimas ir toliau tarnauja kaip tiltas tarp Prancūzijos ir Lietuvos, stiprinantis diplomatinius santykius. Visai neseniai Lietuvos prezidentas Nausėda buvo atvykęs pagerbti Milašiaus kapo Fontenblo. Tai buvo pirmas Lietuvos prezidentas, kuris tai padarė.
– Atsižvelgiant į istorinio tarpukario konteksto svarbą, ar būtų naudinga publikuoti plačias Milašiaus politines nuomones ir diplomatinius susirašinėjimus, kurių nėra šiame epiniame leidinyje?
– André Silvaire`as, „Les Amis de Milosz“ įkūrėjas 1966 m. paskelbė visus O. Milašiaus literatūros kūrinius. Nors O. Milašiaus diplomatiniai susirašinėjimai turi didelę istorinę reikšmę, literatūriniu požiūriu ji mažesnė. Nedaug iš šių tekstų ištirta, tačiau jie suteikia vertingų įžvalgų apie tarpukario laikotarpį ir paties O. Milašiaus mąstymą. Jis buvo Europos federacijos šalininkas, net numatęs teokratinę Europos monarchiją, atspindinčią jo gilų krikščionišką tikėjimą. Nors šiandien ši idėja gali atrodyti pasenusi ir nereali, jis neabejotinai numatė Europos Sąjungos koncepciją.
O. Milašius vaidino lemiamą vaidmenį formuojant Prancūzijos ir Lietuvos santykius įvairiais etapais.
Įvairialypė Milašiaus kilmė leido jį laikyti transnacionaline figūra, Europos poetu be sienų. Šia prasme jis tikrai buvo savo laiką lenkiantis žmogus.
– Ar Jurgos Vilės iliustruota knyga „Nukritę iš Mėnulio: sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“ yra reikšmingas Milašiaus įtakos įrodymas?
– Knyga dar neišversta į prancūzų kalbą, o lietuviškai neskaitau. Tačiau pažįstu Jurgą ir tikiuosi, kad netrukus bus galima rasti ir knygos vertimą. Tokios knygos padeda vėl sužadinti susidomėjimą Oskaru Milašiumi.
Įdomu matyti, kaip per pastaruosius 20 metų Oskaras Milašius Lietuvoje virto tikra „asmenybe“, o ne tik rašytoju. 2004 m. Mariaus Ivaškevičiaus spektaklyje „Madagaskaras“ jis tapo romantiška figūra, netgi teatro personažu. Nors jo atvaizdas spektaklyje šiek tiek humoristinis, įdomu pamatyti, kaip išaugo jo legenda.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
