Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje atidaryta dailininko Liudo Truikio kūrybos paroda. Jos kuratorės sako, kad menininkas buvo praaugęs visuomenę, gal dėl to jis ir dabar nėra iki galo suprastas ir įvertintas.
Atrodo, lyg pats L. Truikys surežisavo šių „Apaštalų“ paveikslų atradimą likus metams iki 120-ojo gimtadienio sako Radvilė Racėnaitė, viena iš parodos kuratorių. Tarpukariu tapytas drobes, laikytas dingusiomis, bažnyčios palėpėje rado seserys benediktinės.
Parodos pavadinime – Liudo Truikio mintis, kad „menas yra auka Kosmoso lygsvarai“, rasta jo užrašuose. Kuratorė sako, jog jis tikėjęs, kad šviesa, kūrybinė ugnis yra jėgos, kurios užtikrina harmoniją žemėje ir išgelbės nuo susinaikinimo. Parodoje eksponuojami L. Truikio kurti scenovaizdžių eskizai, teatro kostiumai, menininko sukauptos Rytų ir lietuvių liaudies meno kolekcijos dalis.
„Pamačiau jį kaip europinio lygio asmenybę, tiek gilindamasi į jo tas pasaulėžiūrines, religines idėjas, tiek į tą menų sintezės idėją, kuri ėjo per visą Europą, tiek muzikoje, tiek dailėje reiškėsi ir, žinoma, kad jis buvo praaugęs tą Lietuvos visuomenę tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu“, – sako viena iš parodos kuratorių dr. Radvilė Racėnaitė.
Pasak kuratorių, kalbant apie L. Truikį, negalima pamiršti jo mūzos, operos solistės Marijonos Rakauskaitės ir pasaulėžiūrą formavusios šeimos – L. Truikys buvo penktas ir jauniausias šeimoje.
„Kada jis mažiukas išbėgdavo su bernais ir mergomis į darbus, ir patekdavo į žemaitišką rūką, kuris raitosi aplink tėvo darytus koplystulpius, aplink trobą, o Truikiuko galva tik kyšo ir jis girdi, kaip darbo giesmes gieda bernai ir mergos eidami į, pavyzdžiui, šienapjūtę. Ir L. Truikys sako – aš mažiukas žiūrėdavau ir suprasdavau, kad tas rūkas, tos giesmės ir tas koplystulpis yra viena“, – pasakoja kuratorė Rasa Ruibienė.
Parodos kuratorės sako, jog savitas kūrėjas nepakankamai vertinamas ir dabar, gal dėl to jau kelerius metus nerandama lėšų – iki 100 tūkstančių eurų – L. Truikio memorialiniam butui Kauno Žaliakalnyje sutvarkyti. Šiuo metu jis uždarytas.
„Labai tikimės, kad kažkada galėsime pakviesti į atnaujintą Truikio memorialinį butą, kuriame yra specifinė atmosfera, nepalyginama su jokia muziejine erdve“, – viliasi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė.
Muziejaus direktorė sako, kad L. Truikio kūrybą verta rodyti užsienyje.
„Jis pasauliui yra visiškai nežinomas, jis nežinomas Lietuvos žiūrovui iki galo. <...> Tai bus paroda ne tik pažinimui, tai bus paroda meditacijai, čia bus ir muzikos, ir kvapų“, – tikina D. Kamarauskienė.
Paroda „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“ Nacionaliniame Čiurlionio dailės muziejuje veiks iki kitų metų vasario vidurio. Vilniuje, Teatro, muzikos ir kino muziejuje lapkritį vyks mokslinė konferencija „Liudui Truikiui – 120. Sąskambiai“.
