Šiuolaikiniuose būstuose vyrauja dideli langai ir siauros sienos, tad meną interjere tenka įkurdinti kitaip – ištapyti ant baldų ar pavaizduoti ant kilimo. Taip portalui LRT.lt sako netradiciniais meno objektais ir Guinnesso rekordais išgarsėjusi menininkė Agnė Kišonaitė, sostinėje atidariusi parodą „Paukščiai“. Pirmieji išvysti eksponuojamus kilimus bei paveikslus galėjo menininkės bičiuliai, tarp jų ir žinomi šalies žmonės.
„Kilimų idėja gimė, kai prieš keletą metų nutapiau paveikslą „Gervė“. Pamaniau, kad pagal jį būtų galima išausti kilimą“, – prisimena menininkė. Vėliau ji sukūrė dizainą dar dviem kilimams, ant kurių puikavosi lietuviški paukščiai. Visi trys kilimai „Gervė“, „Žvirblis“ ir „Sniegena“ 2015-aisiais buvo apdovanoti prestižiniu „Geras dizainas“ prizu.
„Praprastai kilimai gaminami iš medvilnės ar vilnos, tačiau visi „Paukščiai“ yra išausti iš lino, pagal lietuvių gamintojų sugalvotą gamybos technologiją. Kuriu bendradarbiaudama su vienintele šalyje iš lino kilimus audžiančia įmone“, – pasakoja menininkė.
Ji pastebi, kad šiuolaikiniuose būstuose vyrauja dideli langai ir siauros sienos, tad pagal menininkės tapybos darbus ir jos kurtą dizainą austi kilimai, kaip taikomosios dailės meno kūriniai, suteikia galimybę integruoti meną šiuolaikiniuose interjeruose.
Juose paukščius vaizduojantys kilimai gali virsti traukos objektu, svarbiausiu interjero elementu ir tuo pačiu atlikti pagrindinę funkciją – kurti jaukumą ir komfortą, tapti šeimos susibūrimų vieta. Tai savo pavyzdžiu liudija ir pati Agnė, kurios namus jau daugiau nei metus puošia kilimas „Sniegena“ – ant jo menininkė leidžia vakarus su vyru Mantu ir pusantrų metų sūneliu Henriu.
Parodoje pristatomi menininkės darbai paukščių tema išsiskiria ryškiomis spalvomis ir jų deriniais: „Nuo mažumės stebiu paukščius ir žaviuosi jų spalvomis, todėl nuo savo kūrybinio kelio pradžios prieš daugiau nei 8 metus lygiagrečiai kitoms veikloms tapau bei kuriu dizainą su paukščių motyvais. Tai darydama nevengiu sustiprinti natūralių paukščių spalvų, paryškinti blankesnių jų atspalvių, taip jas perteikti savo braižu bei įnešti šiuolaikiškumo.“
Be to, neretai nutinka taip, kad žmonės, daiktus įsigiję populiariuose prekybos tinkluose, vėliau, apsilankę pas bičiulius ar giminaičius, pamato tokius pačius,todėl kurdami namų jaukumą, jie vis dažniau renkasi išskirtinius rankų darbo kūrinius, pastebi A. Kišonaitė.
Menas ir namuose esantys daiktai, menininkės įsitikinimu, turi suteikti jaukumo, džiuginti ir įkvėpti. Ji mano, kad ir pačios kūrybai nemažą įtaką padarė namai, kuriuose užaugo: „Mano tėtis – baldų inkrustatorius, intarsijos meistras. Augau namuose, kuriuose nebuvo standartinių ir paprastų baldų. Visi mūsų baldai buvo išskirtiniai, įdomūs, puošti gražiais piešiniais. Veikiausiai tai ir įkvėpė mane tapybos darbus perkelti ant baldų ar kilimų. Juk aplinka, kurioje augi, daro nemenką įtaką.“
J. Auškelio/LRT nuotr.
Lietuviškus motyvus savo kūryboje stilingai naudojo menininkės tėtis – ne vieną apdovanojimą pelnęs, pripažintas išskirtinių intarsijų meistras Kazimieras Kišonas, kurio kūrinių yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis ir M. K. Čiurlionio dailės muziejai. Jo darbai darė įtaką A. Kišonaitės estetikos suvokimui ir paskatino norą kurti įvairias meno formas, tarp kurių – meno objektai iš panaudotų daiktų, tapyti paveikslai, kilimų dizainas. Anot autorės, šią parodą ji rengia norėdama prisiminti ir įprasminti savo šaknis – tėvo kūrybą.
A. Kišonaitės paroda „Paukščiai“ sostinės galerijoje „555“ (T. Ševčenkos g. 16F) veiks iki 2019-ųjų sausio 10 d.
Parodos atidarymo akimirkos – nuotraukų galerijoje.
