Kultūra

2018.10.16 23:48

Lietuvos šimtmečiui – 100 lituanistinių institutų leidinių

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.10.16 23:48

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje keturi lituanistiniai institutai pristato 100 ryškiausių leidinių, pasirodžiusių pastaraisiais metais. Pasak mokslininkų, Lietuvoje dar daugelis sričių net nėra pradėtos tyrinėti, tik registruojamos vertybės, išlikusios tradicijos, kai kitos Europos šalys tai pradėjo daryti jau XIX a.

Keturi lituanistiniai mokslo institutai – kalbos, literatūros ir tautosakos, istorijos bei kultūros tyrimų – parodai atrinko 100 pastarojo dešimtmečio svarbiausių knygų ir jų serijų. Mokslininkai sako, kad žmonės dažnai ieško, pavyzdžiui, partizanų dainų, o jos išleistos jau kone prieš dešimtmetį, tik knygynuose jų nėra, reikia kreiptis į leidėjus.

„Šįkart sumąstėm, kad reiktų visuomenei parodyti tokį kelių metų įdirbį, kiek išeina knygų, kokios jos, kad žmonės galėtų pavartyti, nes knygynai tokių knygų nebepriima. Jiems reikia per 2-3 mėnesius jas parduoti, o šitos knygos yra ilgo pardavimo. Tai tie žmonės, kurie ateis, galės paskaityti, pavartyti ir pamatys, kokios lygio yra leidyba ir patys veikalai“, – sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.

Vien Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve yra apie 2 mln. senosios raštijos egzempliorių. Į institutą kreipiasi kompozitoriai, ieškodami senųjų melodijų, teatro kūrėjai teiraujasi autentiškų lietuvių pasakų.

Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojai sako, kad dar didelė dalis mūsų istorinių vertybių, tradicijų net nėra užregistruotos.

„Pavyzdžiui, sakralinės dailės tyrimai atskiruose regionuose, kur žinoma iki šiol darbas nėra atliktas, iki šiol nežinom, kokia ten kultūra yra. Reikia visą tai nuvykus į vietą aprašyti, suregistruoti ir surinkti tą informaciją“, – pasakojo Kultūros tyrimų instituto direktorius dr. Rasius Makselis.

Pasak R. Makselio, Europoje dalį tokių tyrimų pirmieji mokslininkai atliko dar XIX a., tad Lietuvos kultūros tyrėjai labai atsilieka. Tačiau tokie darbai, kaip, pavyzdžiui, Baltų kalbų atlasas, išleistas lietuvių, latvių ir anglų kalbomis, tapo tolesnių tyrimų pagrindu ir kaimyninių šalių mokslininkams. Knygoje – žemėlapiai, kaip paplitę augalų pavadinimai, iš kokių kalbų jie kilę, iš kur atvežti į baltų kraštus.

Profesorė Danguolė Mikulėnienė sakė, kad ši paroda yra prisistatymas visuomenei, nes pastaruoju metu lituanistiniai institutai patiria politikų spaudimą, ieškoma priekabių, kad gal jie per daug kainuoja, gal ne taip dirba, o gal užima labai gerus pastatus ir galėtų keltis kur nors į miesto pakraštį.

„Pamąsčiau, kad tai kažkas panašaus į festivalį „Nepatogus kinas“. Mes turbūt esame ta nepatogioji lituanistika šiuo metu. Todėl kad mąstydami apie lituanistikos ateitį mes akivaizdžiai šiandien matome ir tai, ko šiandien trūksta“, – teigė Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. D. Mikulėnienė.

Lituanistinių mokslo institutų leidinių paroda M. Mažvydo bibliotekos valstybingumo erdvėje veiks iki lapkričio.