Balandžio 11 d. Vilniuje pianistei Mūzai Rubackytei-Golay įteiktas išskirtinis apdovanojimas – Vengrijos ordino „Už nuopelnus“ Riterio kryžius.
Iškilmingoje apdovanojimo įteikimo ceremonijoje dalyvavo Vengrijos prezidentas Tamásas Sulyokas, Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Gáboras Diczházi, kiti garbūs svečiai, M. Rubackytės-Golay talento gerbėjai, bičiuliai ir artimieji.
Ceremoniją pradėjo fortepijono garsai ir Simonas Poška, užėmęs pirmą vietą konkurse „Lisztofonija-3“. Jis skambino F. Liszto „Consolation Nr. 3“.
„Muzikos ikona“
Po pasirodymo laudacijoje M. Rubackytei-Golay F. Liszto festivalio Gedelėje meno vadovas Alexas Szilasi sakė, jog beveik neįmanoma išvardyti visų svarbiausių ir garbingiausių apdovanojimų, kuriais yra įvertinta pianistė.
„Tačiau visi, esantys čia, žinome, kad pats svarbiausias titulas, lydintis Mūzą Rubackytę-Golay, jau daugybę dešimtmečių yra „muzikos ikona“, – sakė A. Szilasi.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į ilgalaikį ir nuoseklų darbą dalijantis žiniomis bei padedant jaunosios kartos muzikantams.
F. Liszto festivalio Gedelėje meno vadovas A. Szilasi prisiminė, kad 1981 m. sėdėdamas šalia savo mokytojo klausėsi, kaip Mūza Rubackytė-Golay skambina F. Liszto Sonatą b-moll F. Liszto tarptautiniame pianistų konkurse Budapešte, kuriame ji buvo įvertinta Didžiuoju prizu.
„Per pertrauką kolegos su mano mokytoju kalbėjo, jog daugybė konkursantų yra išmokę Liszto grojimo techniką, bet tik jos [Mūzos Rubackytės-Golay] skambinimas rodo, kad ji supranta filosofinę Liszto gelmę ir sudėtingumą“, – laudacijoje sakė A. Szilasi.
Riterio kryžių M. Rubackytei-Golay įteikė Vengrijos prezidentas Tamásas Sulyokas. Vengrijos ordino „Už nuopelnus“ Riterio kryžius pasaulinio garso pianistei, dėstytojai, F. Liszto asociacijos „Lisztuania“ prezidentei, Tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėjai ir meno vadovei skirtas už nuoseklų ir kryptingą F. Liszto populiarinimą, asociacijos „Lisztuania“ įkūrimą ir reguliarų konkurso „Lisztofonija“ organizavimą.
Meilės, laisvės ir draugystės simbolis
Atsiimdama apdovanojimą M. Rubackytė-Golay sakė, kad gauti tarptautinį įvertinimą reiškia tarptautinę menininko misijos svarbą.
„Šis apdovanojimas man yra labai simboliškas, nes tai – meilės istorija. Pamilau F. Liszto ir vengrų muziką, kai mano buvo tik 11 m. Buvau maža mergaitė, kuri pareiškė norinti groti „Vengriškąją rapsodiją“ Nr. 6. Nepaisant to, kad galbūt mano rankos dar nebuvo pakankamai didelės oktavoms, norėjau skambinti Lisztą, nes man patiko vengriška dvasia ir aš mylėjau Lisztą“, – sakė M. Rubackytė-Golay.
Kalbėdama apie kompozitorių, pasaulinio garso pianistė sakė, kad jai šis pianistas, kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, rašytojas, muzikologas, teologas, davęs įžadus katalikų bažnyčiai, įkūnija tobulo žmogaus modelį. Pasak M. Rubackytės-Golay, F. Lisztas buvo ir pilietis patriotas, ir kosmopolitas.
Pasaulinio garso pianistė apdovanojimą taip pat įvardijo kaip laisvės istoriją. Ji prisiminė, kaip „tamsiais sovietiniais laikais“ ji laimėjo svarbiausią pianistų konkursą, vykusį Budapešte. Šis laimėjimas jai davė tarptautinį pripažinimą ir įvertinimą.
„Šiandien gauti Vengrijos apdovanojimą – tai suteikti viltį tiems, kurie kovoja už laisvę. Taip pat tai yra ir mūsų kolektyvinės atminties reabilitacija“, – sakė M. Rubackytė-Golay.
Apdovanojimą ji įvardijo ir kaip draugystės simbolį bei F. Liszto asociacijos „Lisztuania“ veiklos, skleidžiant žinią apie F. Lisztą, įvertinimą.
Apdovanojimo įteikimo ceremoniją uždarė S. Poškos skambinama F. Liszto „Vengriškoji rapsodija“ Nr. 6.
Herojaus savybės ir ateities planai
LRT.lt kalbinta M. Rubackytė-Golay sakė, kad šis įvertinimas jai – didžiulė garbė.
„Gauti tarptautinį apdovanojimą, ypač iš tos šalies, kurios muziką aš išpažįstu, kalbu apie F. Lisztą, yra didžiulė garbė. Gauti apdovanojimą iš svetur yra didžiulė garbė, nes tai leidžia suprasti artisto tarptautinį pripažinimą. Taigi aš esu labai laiminga, pagerbta ir sujaudinta to, kas šiandien įvyko“, – sakė pasaulinio garso pianistė.
Apie būsimą įvertinimą ji sužinojo dar žiemą, susitikimo su Vengrijos ambasadoriumi Lietuvoje metu.
Kalbėdama apie ryšį su F. Lisztu, pianistė sako, kad susitikimas su jo kūryba, įvykęs tada, kai muzikė buvo dar visai maža, niekada jos nepaliko: „Tai – kaip gija per visą mano karjerą, per visą mano muzikės profesiją.“
Paklausus, ką muzikui, pianistui reiškia kompozitorius, M. Rubackytė-Golay šypsodamasi sakė, kad „tas, kas groja Lisztą – gali groti viską“.
„O toliau tai yra įvaizdis žmogaus, mano supratimu, tobulo žmogaus, artisto, jo dosnumo, dorumo su pasauliu, meilės savo tėvynei, europiečio. Visos tos savybės yra auksinės. Apie Lisztą yra sakoma, jog, kad ir ką jis paliesdavo, viskas tapdavo auksu“, – pasakojo M. Rubackytė-Golay.
Paprašius pasidalinti, kokių savybių reikia norint groti F. Lisztą, pasaulinio garso pianistė sakė, kad pirmiausia reikia būti herojumi.
„Reikia būti herojumi, kuris mėgsta iššūkius, nes F. Lisztas yra rizika. F. Liszto negalima groti intelektualiai, sugalvojus ir sudėliojus, reikia taip pasiruošti, kad koncerto metu – čia ir dabar – tai skambėtų kaip improvizacija. Tai yra sudėtinga bei rizikinga, bet koks yra džiaugsmas įžiebti tą žiežirbą publikoje ir pasidalinti kartu. Tačiau visam tam reikalinga nepaprasta disciplina, savikontrolė, didžiulis atkaklumas ir kantrybė, kad visa tai pasiektum“, – sakė pasaulinį pripažinimą pelniusi pianistė M. Rubackytė-Golay.
Pianistė jau kitą savaitę išskris koncertuoti į JAV, ten sugrįš dar kartą rugpjūčio mėnesį. Jos taip pat laukia koncertai Prancūzijoje, Šveicarijoje, kur M. Rubackytė-Golay skambins F. Lisztą. Lietuvoje pianistė koncertuos lapkričio mėnesio pabaigoje, tai bus vengriška programa su vengrų dirigentu.
„O ateityje yra ir kitų programų, bet šiandien mes kalbame apie F. Lisztą“, – pridūrė pianistė M. Rubackytė-Golay.
Išskirtinis apdovanojimas ir įvertinimai lietuviams
Pasak „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“, Vengrijos ordinas „Už nuopelnus“ (vengrų k. Magyar Érdemrend) yra Vengrijos Respublikos valstybinis apdovanojimas, teikiamas šalies ir užsienio piliečiams už išskirtinę veiklą vengrų tautos labui, šalies vystymosi skatinimą, jos interesų gynimą ir universalių žmogiškųjų vertybių puoselėjimą.
1931 m. Vengrijos ordino „Už nuopelnus“ Didžiuoju kryžiumi buvo apdovanotas Lietuvos pasiuntinys Berlyne V. Sidzikauskas (atstovavo Lietuvos interesams ir Vengrijoje), 1933–1934 m. Didžiuoju komandoro kryžiumi – generalinio štabo pulkininkas J. Lanskoronskis ir diplomatas E. Turauskas, 1939 m. Komandoro kryžiumi – Švietimo ministerijos generalinis sekretorius Kazimieras Masiliūnas.
1999 m. Lietuvos prezidentui V. Adamkui įteiktas Vengrijos ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius, 2006 m. – Didysis kryžius su grandine ir aukso žvaigžde. Vengrijos ordinu „Už nuopelnus“ yra apdovanota Lietuvos pareigūnų, Riterio kryžius 2006 m. įteiktas fotografui P. Normantui.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Tai naujienlaiškis, kurio neieškosite kaip atsisakyti.
