Švenčionėlių bibliotekoje – tradicinių sodų motyvais sukurtų baldų paroda „Dangaus sodų namai“. Jos autorius sako norėjęs parodyti, kaip galima pritaikyti sodus buityje. Menininką įkvėpė ir tai, kad pernai UNESCO šiaudinių sodų rišimo tradiciją įtraukė į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Idėja sukurti baldų parodą šiaudinių sodų motyvais ir tradicinius sodus pritaikyti buityje kūrėjui Mantvydui Viliui gimė gyvenant Brazilijoje. Ten jis atrado bambuką ir iš jo bandė pasigaminti šviestuvą.
„Pačioje pradžioje galvojau viską daryti iš bambuko, nes pasitikrinau Brazilijoje – bambukas yra pakankamai tvirtas. Bet kai pradėjau formuoti pačius baldus, tada supratau, kad galbūt nerizikuosiu. Noriu, kad jie tikrai praktiški būtų“, – pasakoja amatininkas kūrėjas M. Vilys.
Daugiau nei metus kurtoje ekspozicijoje – ne tik šviestuvas, bet ir krėslas, suoliukas, stalas, ore pakibęs sodas. Menininkas sako dažniausiai savo kūryboje naudojantis natūralias medžiagas, tokias kaip ąžuolas ir guoba. Kuriant baldus, parodos autoriui taip pat svarbus organinis stiklas, bambukas, ratanas. Inkrustacijoms naudojamas juodasis ąžuolas.
„Tai yra ąžuolas, kuriam, sako, 300–400 metų mažiausiai. Turi būti po vandeniu. Tada ąžuolas, kadangi turi rūgšties, įvyksta reakcija ir jis jau užtamsėja, patampa visiškai juodas“, – teigia kūrėjas.
M. Vilys sako, norėdamas suprojektuoti baldus ir patikrinti jų praktiškumą, turėjo sukurti modeliavimo įrankį. Jį pavadino dangaus sodų konstruktoriumi. Menininkas idėją ketina teikti Kultūrinės edukacijos sistemai „Kultūros pasas“, kad ateityje įrankis būtų naudojamas mokyklose per geometrijos pamokas.
Pasak parodos autoriaus, projektuojant baldus daugiausia iššūkių kilo ieškant būdų, kaip sujungti jų dalis.
„Pats centras sodo struktūros turi 12 taškų. Kai tu turi 2–4 milimetrų šiaudelį ir sudedi tuos dvylika taškų į vieną vietą, nelabai matosi. Bet kai tu turi 2 centimetrų 18 milimetrų pagaliuką ir juos sudedi į vieną vietą, tai jau didelis skirtumas pasidaro“, – paaiškina pašnekovas.
Menininko kūryboje – ne tik sodų įkvėpti baldai, bet ir instaliacijos. Tarp jų – festivaliui kurto žalčio modelis. „Jis buvo 14 metrų ilgio ir kabėjo tarp medžių“, – priduria.
Dažniausiai iš kviečių ar rugių šiaudelių kuriami sodai autorių sužavėjo dėl simbolikos. M. Vilys sako, kad pradėjo ieškoti atsakymų, kodėl tam tikri ženklai kartojasi skirtingose kultūrose. Pasak baldų kūrėjo, sodo struktūra lietuvių kultūroje simbolizuoja tvarkingą visatos sandarą. Sodų, kaip ir M. Vilio kuriamų baldų formos, įkvėptos gamtos.
„Bičių korys, jis formuojasi heksagonais, šešiakampiais. Tarkim snaigės, jos taip pat formuojasi šešiakampiais“, – teigia jis.
Menininkas parodą „Dangaus sodų namai“ ketinęs kurti ilgiau, tačiau paskubėti jį paskatino pernai į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta šiaudinių sodų rišimo tradicija.
„Kadangi šie metai yra UNESCO metai ir sodai yra įtraukti, man atrodo labai geras metas parodyti sodus ir kitokius“, – sako amatininkas.
Paroda „Dangaus sodų namai“ eksponuojama Švenčionėlių bibliotekoje.
