Jau dvi 2024-ųjų Europos kultūros sostinės – Bad Išlis Austrijoje ir Tartu Estijoje – surengė atidarymo ceremonijas ir pradėjo metų programas. Trečia ir paskutinė eilėje – Budė Norvegijoje. Tai pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato. Anot vienos iš „Bodø2024“ organizatorių, tarptautinių santykių ir komunikacijos koordinatorės Marie Peyre, šiemet siekiama ne tik džiaugtis kultūra, bet ir išryškinti miesto, kuriame gyvena apie 50 tūkst. žmonių, skaudulius.
„Nordlande susiduriame su demografiniais sunkumais. Daug jaunų žmonių palieka regioną, pavyzdžiui, dėl studijų, dažnai nebesugrįžta. Nebegalime būti tokioje padėtyje, reikia, kad miestas būtų gyvybingesnis, patrauklesnis jaunimui, skatintų juos čia įsikurti ilgam“, – pasakoja M. Peyre.
Anksčiau Budėje buvo karinė bazė, todėl miestas laikomas regiono centru. Tačiau „Bodø2024“ atstovė akcentuoja, kad šiandien Budė – tranzitinis miestas, šį ypatumą pabrėžia ir Europos kultūros sostinės programa. „Tai kelionių centras, per kurį žmonės pasiekia kitas vietas, ypač Lofoteno salas. Tai populiari turistinė vieta. Tačiau pačioje Budėje daug kas ilgėliau nepasilieka“, – teigia M. Peyre. Jos komanda viliasi, kad kultūros sostinės metai padės pakeisti šią situaciją ir ateityje Budėje žmonės praleis daugiau laiko.
Atkeliauti į šių metų Europos kultūros sostinę Norvegijoje nėra itin paprasta. Iš kaimyninės Suomijos sostinės Helsinkio galima atvykti tiesioginiu skrydžiu, tačiau turistams iš kitų užsienio valstybių iki Budės kelionę planuoti šiek tiek sunkiau. M. Peyre pasakoja: „Kadangi esame toli į šiaurę, daug kas galvoja, kad mes atskirti nuo pasaulio. Tačiau iki mūsų vos valanda lėktuvu nuo Oslo. Tikime, kad tai, jog esame pirma Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato, yra galimybė.“ Ji priduria, kad šis aspektas kelia žmonėms smalsumą, todėl Budė sulaukė nemažai tarptautinio dėmesio.
Vis dėlto, anot vienos iš „Bodø2024“ organizatorių, dabar pagrindinis traukos taškas Budėje yra ne kultūra, o gamta. Tikimasi, kad po šių metų žmonės atras daugiau paskatų aplankyti šį miestą ar net jame įsikurti. M. Peyre dalijasi, kad nuo rudens pastebi suaktyvėjusį Budės kultūrinį gyvenimą, taip pat besikeičiantį vietos žmonių požiūrį. Daug kam nepatiko, kad mažas Norvegijos šiaurės miestas tampa tarptautines auditorijas kviečiančia Europos kultūros sostine.
„Daugiausia nepasitenkinimo iš pradžių kėlė pinigų klausimas: kodėl reikia tiek daug pinigų išleisti kultūrai? Juk galime juos panaudoti švietimui, sveikatos apsaugai, senyvo amžiaus žmonėms... Vietinė spauda irgi nebuvo palankiai nusiteikusi, tačiau bėgant laikui vis daugiau žmonių įsitraukė į projektą, tapo vis aiškiau, ką darome“, – sako Europos kultūros sostinės Budės tarptautinių ryšių ir komunikacijos koordinatorė M. Peyre.
Kokia bus Budė, kai atsisveikins su šiuo titulu? Anot M. Peyre, projekto organizatoriai nuo pat pradžių galvojo apie iniciatyvos tvarumą ir naudą ilgalaikėje perspektyvoje. „Bodø2024“ – nedidelė komanda, turinti daug ryšių su vietinėmis institucijomis, savivaldybe, apskrities taryba. Taigi po projekto visi įgūdžiai, įgyta patirtis pasiliks mieste. Tikimasi, kad nenutrūks ir užmegzti tarptautiniai ryšiai, tęsis su užsienio partneriais vystomi projektai.
„Budė – labai dideliame regione, Nordlandas nuo pietų iki šiaurės tęsiasi 800 kilometrų, taigi išplėtoti tinklai mums labai svarbūs. Be to, kultūros sostinės rezultatus matuosime ne po metų, bet po dešimtmečio. Tikime, kad projekto poveikis bus pastebimas ir tada“, – lūkesčiais dalijasi Europos kultūros sostinės Norvegijoje atstovė.
M. Peyre prisimena Budės komandos vizitą Kaune 2022-aisiais, kai šis miestas buvo Europos kultūros sostinė. Moteris buvo sužavėta garsiais meno pasaulio vardais, kurių kūrybą pristatė „Kaunas 2022“: Yoko Ono, Marina Abramovič, Williamas Kentridge`as. Budė pasaulinių meno žvaigždžių parodų nerengs. Pirmiausia, nes negali sau to leisti finansiškai, taip pat dėl pasirinktos strategijos – švęsti savo tapatybę. Pasak M. Peyre, tai gali įgyvendinti tik vietos menininkai, tačiau užsienio ekspertų pagalbos neatsisakoma. „Stengėmės sukurti kiek įmanoma daugiau tarptautinio bendradarbiavimo projektų. Nes tada, kai vietiniai ir užsienio ekspertai dirba drauge, įvyksta labiausiai jaudinančių dalykų“, – akcentuoja M. Peyre.
„Bodø2024“ atstovė kaip tokio jaudinančio bendradarbiavimo pavyzdį pateikia vasario 3 d. vykstančią kultūros sostinės atidarymo ceremoniją. Ją Budės komanda organizuoja su viena Berlyne įsikūrusia kompanija. „Ši komanda turi daug patirties organizuojant dideles ceremonijas, o Budėje niekas iki šiol nėra daręs nieko panašaus. Mūsų partneriais tapo vietinis Nordlando teatras, į atidarymo ceremoniją taip pat pakvietėme Arkties filharmoniją, kad jie taip pat galėtų pasimokyti iš vokiečių kompanijos. Laimi abi pusės“, – svarsto M. Peyre.
Budėje 2024-aisiais įvyks daugiau nei 1 000 renginių, todėl M. Peyre sunku išskirti ryškiausius 2024-ųjų kultūrinės programos akcentus. Tačiau pašnekovė pripažįsta, kad jai labai svarbu paminėti, jog išskirtinis dėmesys bus skiriamas vietinių gyventojų samių kultūrai. „Kai žmonės pagalvoja apie samius Norvegijoje, tikriausiai jiems į galvą šauna kitos apskritys, Finmarkas ir Trumsas, o ne Nordlandas, kur įsikūrusi Budė“, – aiškina ji. „Bodø2024“ organizatorės teigimu, šiemet Budėje bus pristatoma tradicinė ir šiuolaikinė samių kultūra, o fokusas į šiuos gyventojus pritraukė nemažai tarptautinės bendruomenės dėmesio.
„Venecijos bienalėje dalyvavo samių paviljonas, jį parodysime ir Budėje. Tai kino ir technologijų projektas, pristatomas samių palapinėje, kuri vadinama „lavvu“. Taip pat finansuojame naujus filmus, juos kuria jauni samių režisieriai. Samių teatras ruošia specialią trilogiją, kurioje skambės samių kalba. Budės muziejus ateinančius metus surengs ne vieną samių meno parodą. Samių maistas, muzika...“, – vardija M. Peyre
Europos kultūros sostinės atidarymas – vasario 3 d. Visą dieną mieste vyks daugybė renginių, pavyzdžiui, samių turgus, įvairios parodos, maisto degustacijos, tvarią fotografiją propaguojančios fotosesijos, diskusijos, koncertai ar vakarėliai baruose. Žinoma, laukiamiausias įvykis – atidarymo ceremonija prieplaukoje ant plūduriuojančios scenos.
M. Peyre jaudinasi, kad ceremonija gali nepraeiti be nemalonių staigmenų. „Vasarį Arktyje gali tikėtis bet ko. Ruošiamės įvairiems scenarijams, galime sulaukti pūgos, tačiau esame tam pasiruošę“, – pasakoja „Bodø2024“ organizatorė. Ji pamena, kad pernai vasario 3 d. vakaras Budėje buvo neapsakomai gražus, danguje šoko Šiaurės pašvaistė, todėl viliasi, kad taip bus ir šiemet.
„Žinoma, laukia ir oficialus priėmimas, į kurį atvyks daug garbių svečių iš Norvegijos ir užsienio, pavyzdžiui, mūsų globėja karalienė Sonja“, – priduria M. Peyre.
