Pasikeitus Klaipėdos miesto valdžiai, keičiasi ir finansavimo kultūrai modeliai. Klaipėdos miesto savivaldybė pastaruosius metus taikė trimetį strateginio finansavimo modelį, kai festivaliai ir kultūros kolektyvai galėdavo užsitikrinti savivaldybės dalinį finansavimą trejiems metams, naujoji valdžia keičia šį modelį ir finansavimas bus skiriamas tik metams. Iki sausio pabaigos Klaipėdos savivaldybė laukia kultūros bendruomenės paraiškų kultūriniams projektams Klaipėdoje finansuoti pagal pasikeitusią projektų finansavimo tvarką.
Dar viena naujovė – artėjant Lietuvos sezonui Prancūzijoje Klaipėda atsisakė ilgamečio bendradarbiavimo su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu Lietuvoje.
Anot LRT KLASIKOS „Ryto allegro“ laidoje kalbėjusios Klaipėdos vicemerės Linos Šukytės-Korsakės, savivaldybės valdančioji dauguma pasikeitė ir nuspręsta, kad su Prancūzijos ambasada vystytas projektas tapo pernelyg brangus.
Apie naująją kultūros finansavimo tvarką Klaipėdoje ir savivaldybės prioritetus – LRT pokalbis.
– Pradėkime nuo to, kaip jūs matote kultūros lauką Klaipėdoje? Kokių renginių, kultūrinių iniciatyvų reikia Klaipėdai?
– Klaipėdai reikia didelių kultūrinių renginių, kurie pritrauktų daugiau turistų į Klaipėdą, kad žmonės galėtų save realizuoti daugiau visame Klaipėdos mieste.
– Ar tik per didžiulius kultūrinius renginius matote tą realizaciją?
– Ne, ne. Ir per dalinį finansavimą. Ne tik per didžiulius.
– Paminėjote, kad tie didžiuliai kultūriniai renginiai turėtų pritraukti turistų. O koks pačios Klaipėdos gyventojų įsitraukimas į kultūrinius renginius turėtų būti ir kiek čia turėtų būti [dedamas] akcentas?
– Klaipėdos miesto gyventojai turėtų džiaugtis, kad ne tik Vilniuje ir Kaune gali vykti didieji renginiai, bet ir Klaipėdoje. Negalime klaipėdiečių finansų mėtyti „belekur“, kaip sakoma. Turime sukurti tokį kultūrinį lauką, kad būtų žmonės patenkinti ir galėtų save kaip kultūrininkai realizuoti.
– Kokį matote pavyzdinį renginį Klaipėdoje?
– Be abejo, visoje Lietuvoje žinoma Jūros šventė yra didžiulis renginys Klaipėdoje.
– Ar į tai turėtų orientuotis? Į tokius mastelius [turėtų orientuotis] ir kiti rašantieji paraiškas iki sausio pabaigos kultūriniam finansavimui gauti?
– Ne tik į tokį masišką renginį, bet ir maži renginiai Klaipėdoje priimtini. Tokius didelius renginius nėra taip paprasta organizuoti. Tai ir finansiškai kainuoja, ir miestui nėra taip lengva patempti tokius didžiulius renginius.
– Koks santykis turėtų būti tų didžiųjų renginių?
– Klaipėdos mieste yra organizuojami 9 festivaliai. Per visus metus kas mėnesį yra praktiškai po festivalį visus metus ir organizuojami kiti renginiai.
– Praėjusiais metais minėjome Klaipėdos prijungimo šimtmetį, kalbame apie išskirtinę kultūrą, Mažosios Lietuvos kultūrą. Ar tai turėtų būti akcentuojama Klaipėdos renginiuose?
– Šiemet yra organizuojami Švyturių metai, kurie taip pat tradiciniai. Renginiai bus skirti Švyturių metams. Per dalinį finansavimą kultūros srities atstovai tikrai suorganizuos Klaipėdai daugiau ir įvairių renginių.
– Kalbant apie pasikeitusią finansavimo tvarką, tai pirmiausia visiems kyla klausimas, kas bus tie, kurie vertins paraiškas, kurias kultūros bendruomenė iki sausio pabaigos gali pateikti? Kas bus tie komisijos nariai?
– Paraiškas vertins kultūros ir meno projektų vertinimo grupė, sudaryta mero potvarkiu. Grupės nuostatai ir sudėtis yra skelbiami viešai savivaldybės interneto svetainėje. Grupė sudaryta iš 24 atstovų iš įvairių kultūros ir meno sričių.
– Kas tie 24 atstovai? Iš kur jie yra?
– Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorijos skyriaus, Koncertų salės atstovai, Paveldosaugos skyriaus, Viešosios bibliotekos skyriaus atstovai. Įvairių [įstaigų] atstovai.
– Ar iš savivaldybei pavaldžių kultūros įstaigų?
– Taip.
– Jiems pavesta spręsti visų paraiškų tinkamumą ir finansavimą?
– Taip.
– Darbo grupė šalia Klaipėdos mero taip pat yra įsteigta. Kaip koreliuoja komisija ir darbo grupė?
– Paraiškos bus vertinamos etapais. Be abejo, bus Kultūros skyrius, kuris padarys administracinį vertinimą, Kultūros ir meno projektų vertinimo komisija padarys individualių paraiškų turinio vertinimą, Kultūros ir meno politikos formavimo grupė nustatys kvotų tinkamumą, rekomendacijas dėl finansuojamų projektų teiks taip pat Kultūros ir meno politikos formavimo grupė. Galutinį sprendimą priims ne administracijos direktorius, kaip buvo anksčiau, o miesto meras.
– Jeigu toje komisijoje bus 24 atstovai iš savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų, kokie nariai yra Politikos formavimo grupėje, kuriai vadovaujate jūs?
– Deleguoti iš įvairių kultūros sričių, buvo deleguota 10 iš kultūros sričių ir 6 deleguoti mero.
– Kiek iš viso narių šioje darbo grupėje?
– 16.
– Kiek atstovauja nevyriausybiniam sektoriui?
– Vienas.
– Vienas žmogus yra iš 10-ies deleguotų žmonių ar meras pasirenka?
– Dešimtuke.
– 24 žmonės, esantys vertinimo komisijoje, yra Klaipėdos savivaldybei pavaldžių ir biudžetinių įstaigų atstovai. Kiek kompetentinga bus vertinimo komisija?
– Tikrai kompetentinga vertinimo komisija, visi turi savo srities išsilavinimus. Politikos vertinimo komisijos vienas iš narių – istorikas [Vasilijus] Safronovas – savo srities specialistas. Ir visi kiti yra taip parinkti.
– Kiek jų yra dirbančių Klaipėdos savivaldybėje ar jai pavaldžiose įstaigose – tiek iš tų 24-ių, tiek iš 16-os?
– Tie, kurie yra darbo grupėje, visi dirba Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldžiose įstaigose arba miesto savivaldybėje.
– Jei yra savivaldybės darbuotojai ar pavaldžių įstaigų darbuotojai, ar už darbą mokama?
– Nebus mokama. Jie dirbs savanoriškai.
– Kaip tuomet su jų tiesioginėmis pareigomis? Paraiškų vertinimas – rimtas darbas.
– Viena paraiška bus vertinama trijų asmenų, tai – jų tiesioginis darbas.
– Minėjote, kad komisijoje bus ne tik kultūros skyriaus darbuotojai.
– Buvo bendraujama su visais atstovais, jie sutiko dalyvauti vertinimo komisijoje savanoriškai.
– Kiek galime kalbėti apie vertinimo atsakomybę, kai žmonės dirba savanoriškais pagrindais?
– Jei savanoriškais pagrindais žmogus dirba, tai, tikiuosi, kad ir atsakomybę prisiims, nes pasirašys ir priklausančius dokumentus.
– Kalbant apie 24-is komisijos narius, ar jie visi turi kokį nors kultūrinės srities išsilavinimą? Arba bent panašų?
– Be abejo. Pavyzdžiui, Etnokultūros centro veiklos koordinatorė Jolita Vozgirdienė. Ją pasakau kaip pavyzdį, tikrai buvo atsižvelgta, kad atitiktų reikalavimus.
– Kalbant apie Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyrių, kuris, kaip jūs ir minėjote, ponia Lina, vertins administraciniu požiūriu paraiškas, jis dar neturi vadovo ar vadovės. Kaip šią situaciją spręsti?
– Eina laikinai [pareigas] vedėja. Buvo skelbtas konkursas, nebuvo atrinkta, tad skelbsime antrą kartą konkursą. Manau, greitu laiku turėsime vedėją. [Kultūros skyriuje] yra 4 darbuotojai, techninę dalį šio dalinio finansavimo projektų atliks jie.
– Paraiškos yra priimamos iki sausio pabaigos. Kiek laiko bus vertinamos paraiškos?
– Paraiškos bus vertinamos 30 dienų. Finansavimo rezultatai bus paskelbti maždaug balandžio pabaigoje.
– Iki to laiko apie kokius kultūrinius renginius galėsime kalbėti? Tik tuos, kuriuos organizuos savivaldybės įmonė?
– Taip.
– Jokių nevyriausybininkų rengiamų renginių Klaipėdoje nebus?
– Taip jau išėjo šiais metais. Vertinome praėjusių metų kultūrinius projektus, užsitęsė šie darbai, nes žiūrėjome 5 paskutinių metų, kas buvo laimėję, tvirtinome, žiūrėjome, kas dalyvavo. Šiemet buvo taip, kitais metais bus greičiau viskas.
– Klaipėdoje iki šios kultūros finansavimo pertvarkos buvo sukurtas toks trejų metų festivalių ir įvairių kultūros kolektyvų finansavimo modelis. Dirbo ir žinomi visoje Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje nepriklausomi kolektyvai. Kodėl šios tvarkos buvo atsisakyta?
– Šiais metais paskelbtas tik sričių projektų dalinio finansavimo konkursas, sutartys su konkurso laimėtojais bus sudaromos ne ilgesniam nei vienų metų terminui. Pažymėtina, kad savivaldybė planuoja tęsti ir ankstesniais metais sudarytas trimečių projektų sutartis, jeigu bus pasiekti paraiškose numatyti rodikliai ir praėjusių metų projektų tikslai bei nustatyta, kad lėšos panaudotos pagal sutartyse ir jų prieduose numatytų paskirtį.
– Tiksli citata iš dokumentų, bet pakartosiu savo klausimą. Dėl trejų metų festivalių ir kolektyvų finansavimo sistemos. Kodėl buvo jos atsakyta?
– Todėl kad šiemet pirmą kartą diskutavome, kokie yra dalinio finansavimo reikalavimai. Norėjome pasidaryti naują finansavimo strategiją ir nuostatus, todėl ir buvo atsisakyta.
– Ta trejų metų festivalių ir kultūros kolektyvų finansavimo sistema jums atrodė bloga?
– Neatrodė bloga, bet ją reikia įsivertinti kardinaliai, ar ji būtų teisingai atliekama.
– Ar ji gali būti sugrąžinta?
– Taip, be abejo.
– Kelios organizacijos, žinau, pasikeitus tvarkai jau paliko Klaipėdą. Kitos irgi galbūt svarsto perkelti savo kūrybinį potencialą į kitus Lietuvos miestus. Ar nebijote, kad su šia pakeista tvarka Klaipėdoje apsiniauks dangus kultūriniame pasaulyje?
– Finansavimo sistemoje nėra esminių pokyčių. Vertinimo etapai yra tokie patys. Nemanau, kad didžioji dalis kultūrinių organizacijų paliktų Klaipėdą. Ateina kiti su pasiūlymais. Pokyčiai gal bus į gera.
– Paminėjote, kad nėra pokyčių, bet jau patys skaičiavome, kad yra nauja komisija, kurioje – 24 atstovai. 16 narių politikos formavimo grupėje, kurioje vos vienas nevyriausybininkų atstovas.
– Bet taip būdavo.
– Visoje šioje sistemoje turime tik vieną nevyriausybinio sektoriaus atstovą. Paklausiu paprastai – ar tai normalu?
– Buvo konkursas, kad atrinktume atstovus, tai ir delegavo. Nieko negaliu daugiau pakomentuoti.
– Dar vienas faktas. Rudenį vyks Lietuvos sezonas Prancūzijoje, Klaipėda nutraukė bendradarbiavimą su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu. Kodėl?
– Buvo toks politikų sprendimas. Buvo labai brangus projektas, savivaldybei šiuo metu prioritetai yra visai kiti.
– Kokie tuomet yra savivaldybės prioritetai?
– Savivaldybės prioritetai – sutvarkyti visas švietimo įstaigas, sutvarkyti infrastruktūrą. Nesakau, kad [reikia] atsisakyti kultūrinių renginių, bet tai yra visai kas kita, nes labai brangus buvo projektas.
– Bet 7-erius metus, jei neklystu, buvo bendra programa su Prancūzijos ambasada ir institutu. 7-erius metus nebuvo brangu, o dabar sakote, kad jau brangu. Ypač tada, kai visos šalies mastu Lietuvą reprezentuojame Prancūzijoje, kalbame apie to svarbą. O štai Klaipėda nusprendžia žengti priešingą žingsnį.
– Pasikeitus valdančiajai daugumai, įvertinus projekto vertinimą, peržiūrėjus visus finansinius resursus ir buvo nuspręsta, nes labai brangus projektas. Ir klaipėdiečių finansai negali būti taip dalijami. Taip buvo nuspręsta valdančiosios daugumos.
