Kai Rusija užpuolė Ukrainą, Lietuvoje griuvo dar nuo sovietų laikų likę paminklai, teatruose beveik neliko rusų autorių spektaklių, koncertų salėse – rusų atlikėjų. Bet koks Putino ir karo šlovinimas tapo ir dingstimi netekti Lietuvos pilietybės, kaip nutiko šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko atveju. Bet Ilzė Liepa, garsi Rusijos balerina ir Lietuvos pilietė, nesislėpdama šlovina Vladimirą Putiną ir jo karą.
Sovietų laikų latvių kilmės baleto primarijaus Mario Liepos dukra, taip pat garsi balerina. Rusijoje I. Liepa neslepia, kad yra V. Putino gerbėja, šlovina rusų karius, žudančius taikius žmones Ukrainoje, atvirai niekina Vakarų pasaulį ir visa tai daro būdama Lietuvos piliete.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako apie Ilzę Liepą nieko nežinantis, nes „baletu nelabai domisi“.
Gal apie garsią baleriną, turinčią Lietuvos pilietybę, ir nebūtų reikalo žinoti, jei ne jos interviu rusų žurnalistui.
„Man labai gėda dėl jų ir labai liūdna (...). Mes suprantame – deja, liaudis tampa mažos grupės žmonių įkaite. Mums be galo pasisekė, nes turime tokį lyderį, kaip Vladimiras Vladimirovičius Putinas, kuris tarnauja savo tėvynei, yra ištikimas savo pareigai“, – į klausimą apie Baltijos šalyse griaunamus sovietinius paminklus ir ribojamą rusų kultūrą atsakė I. Liepa.
Balerinai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000-aisiais. Kaip tada skelbė pilietybės komisija, pilietybę nuspręsta suteikti Maskvos Didžiojo teatro solistei, kuri daugiau nei 10 metų šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.
Praėjus 20-čiai metų, vis dar Lietuvos pilietė I. Liepa V. Putino sukeltą karą vadina specialiąja operacija ir žavisi rusais, kurie joje dalyvauja.
„Visi mano draugai dalyvauja specialiojoje karinėje operacijoje, visų mintys ir sielos ten. Kiekvienas daro, ką gali. Mano draugė padėjėja važiuoja ten, kur siuva neštuvus“, – kalbėjo ji.
„Neturiu jokių abejonių dėl to, ką kalba mūsų prezidentas. Ir nors viena pusė sako, kad Kremlius išplovė mums smegenis, tai kiekvieno pasirinkimas. Man atrodo, dabar viską tiksliai suprantame – tai mūsų pamatinių vertybių priešprieša. Deja, Ukraina tapo tarsi keičiamu pinigu, man labai gaila“, – simpatijų Rusijos prezidentui neslėpė balerina.
Toks elgesys kenkia Lietuvos interesams, sako Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.
„Tai iš tiesų yra elgesys, kuris kenkia gyvybiniams Lietuvos Respublikos interesams, kadangi būdama Lietuvos pilietė, ji iš esmės neigia ir Lietuvos nepriklausomybę, ir šlovina Sovietų Sąjungą“, – aiškino jis.
„Teisiškai tai kvalifikuojama, kaip dalyvavimas priešiškos valstybės – Rusijos Federacijos – dezinformacijos kampanijoje prieš Lietuvos Respubliką“, – pridėjo D. Žalimas.
I. Liepa beveik valandos trukmės interviu pasakojo apie nuostabią rusų kultūrą ir būtinybę visur įvesti cenzūrą.
„Manau, kad cenzūra mums būtina visur, – kalbėjo balerina. – Kai Puškinas gyveno cenzūros laiku, kai imperatorius pasakė „būsiu jūsų asmeninis cenzorius“, tai ne taip jau ir blogai. Argi teatro pastatymai gali egzistuoti be cenzūros. Kai buvo cenzūra, tada ir sukurti didžiausi baleto, dramos kūriniai.“
Lietuvos pilietybę turinti moteris džiaugiasi, kad Europa užsidarė nuo Rusijos.
„Mano aplinkoje visi džiaugiasi, kad esame uždaryti nuo Europos (...). Dairausi po Briuselį, negi tai tas miestas, kuris kadaise mane pavergė? Gal aš įpratau, kad Europa tokia. Kai paskutinį kartą buvau Paryžiuje, nesinorėjo išeiti į Eliziejaus laukus, tai buvo bjauru, Londone nenorėjau lipti iš mašinos“, – aiškino ji.
NSGK pirmininkas teigia, kad toks žmogus, kaip rusų baleto žvaigždė, negali turėti Lietuvos pilietybės. L. Kasčiūnas neabejoja – bus kreiptasi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri pagal algoritmus patikrins, kaip I. Liepos pasisakymai dera su įsipareigojimais Lietuvai.
„Kai tu žengi pirmą žingsnį dėl M. Drobiazko, tai yra tokių atvejų, kurie savo turiniu yra baisesni. Tiesą sakant, dėl M. Drobiazko dar galėjom diskutuoti, vis tiek atstovavo Lietuvai, tik po to padarė didžiulių klaidų, o čia nematau indėlio į lietuvišką kūrybą“, – tikino L. Kasčiūnas.
„Buvo žadėta, kad dabar mes užsiimsim, kontroliuosim, mes tikrinsim, tai akivaizdu, kad jau yra praėję daugiau negu pusantrų metų nuo plataus masto invazijos prieš Ukrainą ir nieko nevyksta, – antrino teisininkas D. Žalimas. – Matyt, kiekvieną iš jų reikėtų patikrinti, juo labiau, kaip matom, yra net viešų šaltinių.“
Simfoniniams orkestrams Lietuvoje ir Šveicarijoje vadovaujantis Modestas Pitrėnas sako vis dar sutinkantis muzikantų ir atlikėjų, palaikančių Rusiją. Dirigentas teigia nenorintis tokių žmonių teisti, nes jie tebegyvena praeitimi.
„Dažniausiai aš juos sutinku užsienyje – tai yra patriantai iš Rusijos, Rytų Europos, dažnai jie yra neatsivertę, dažnai tiki rusų propagandos kanalais (...). Jie turėjo išvykas visas į užsienį tiktai dėka režimo ir KGB struktūrų, jie negali dabar nuo to atsiriboti“, – kalbėjo Simfoninio orkestro meno vadovas.
Kalbėdamas apie I. Liepą, M. Pitrėnas sako, kad Lietuvos pilietybės ji neverta: „Ji nebėra mūsų žmogus – tai yra žmogus zombis.“
Balerina interviu metu sakė jaučianti dėkingumą V. Putinui ir Rusijos kariuomenei, „kad leidžia mums gyventi, kurti kūrybinius planus, vaidinti, susitikti su draugais.“
Po tokių žodžių, anot L. Kasčiūno, kyla klausimas, kur teisybė, kai kalbame apie mūsų diasporą užsienyje daugybę metų kovojančią, kad išlaikytų Lietuvos pilietybę.
„O čia veikėja, kuri prieštarauja Lietuvos valstybingumo idėjai, šlovina visa, kas yra prieš mus, niekina ukrainiečių tautą ir ji turi lietuvišką pasą. Neteisinga, manau“, – sakė jis.
Susisiekti su I. Liepa nepavyko. Lietuvoje gyvenantys ir su ja bendravę žmonės sako, kad prasidėjus karui su balerina nutraukė ryšius, o po jos interviu ištrynė kontaktus ir nieko apie ją nenori girdėti.
