Prieš 60 metų Druskininkuose, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvų name, kompozitoriaus seserų pastangomis, įkurtas pirmasis muziejus mieste. Ta proga muziejuje galima apžiūrėti mažai kur eksponuotų nuotraukų, piešinių.
Kad būtų įkurtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejus tėvų gimtojoje sodyboje, rūpinosi jauniausios seserys iš devynių vaikų – Jadvyga Čiurlionytė ir Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Jaunos netekusios brolio, visą gyvenimą dėjo pastangas ieškant Kastuko, taip jį vadino, kūrybinio palikimo, kaip jį sugrąžinti į Lietuvą. Parodoje – ne tik retos nuotraukos ir straipsniai, eksponuojami ir Valerijos piešiniai, juose – ir tėvų namas. Valerija – muziejininkė ir menininkė, Jadvyga – muzikologė.
„Valerijos daiktuose daugiau vyrauja tapyba, Jadvygos daiktuose yra muzikos užuominų. Eksponuojama Valerijos dažų dėžutė, teptukai, Jadvygos eksponuojame medalį, gautą pianistų ir vargonininkų konkurse“, – pasakoja M. K. Čiurlionio namų-muziejaus rinkinių saugotoja Aušra Sedlevičiūtė.
Muziejus tėvų namuose įkurtas 1963-iaisiais, birželį. Iki šių dienų išlikęs tik vienas M. K. Čiurlionio tėvų sodybos pastatas. Kitas atkurtas. Dirbtuvėse išlikę menininko daiktai – molbertas, dažų paletė. Valerija yra rašiusi, kad jai patikdavo stebėti brolį, palinkusį prie molberto.
„Paprastai vaikams nebuvo leidžiama ateiti į dirbtuves, kad netrukdytų Čiurlioniui. Bet ji įsigudrino, kad reikia plauti teptukus, prižiūrėdavo darbo priemones, ji gavo netgi Vilko pravardę iš paties Čiurlionio, už tas spindinčias akis“, – pasakoja M. K. Čiurlionio namų-muziejaus vadovė Regina Stankevičienė.
Pagal M. K. Čiurlionio seserų atsiminimus atkurtas memorialinių namelių interjeras, čia eksponuojami Čiurlionių šeimai priklausę daiktai.
„Pianinas stovėjo kampu ir buvo tokia laisva erdvė, į kurią įlįsdavo Jadvyga ir klausydavosi, kuomet skambindavo Čiurlionis. Ji pati buvo, kaip ir pats Čiurlionis, labai muzikali, tęsė Čiurlionio su didžiule aistra pradėtą darbą, rinko lietuvių liaudies melodijas“, – teigia R. Stankevičienė.
Iš Leipcigo ar Varšuvos studijų namo vasaromis grįžęs M. K. Čiurlionis skambindavo vakarais pianinu, o už atviro lango sode rinkdavosi žmonės jo paklausyti. Tai virto į tradiciją – rengti vasaros koncertus.
„Sumanymas buvo Karužienės, ji pakalbino bičiulį kompozitorių Balį Dvarioną. Paprašė, kad Dvarionas paskambintų. Kada baigėsi tas pirmas koncertas, 65-ių metų Karužienė sako, viskas, Čiurlionis sugrįžo“, – pasakoja buvęs muziejaus vadovas, menotyrininkas Adelbertas Nedzelskis.
„Jos pasišventimas, ko gero, sunkiai suvokiamas. Vykdomajame komitete 1960-ais metas buvo priimtas nutarimas ir gatvę pavadinti, ir įkurti Čiurlionio muziejų, nes Kolūkio, Melninkaitės ir Tarybų gatvėje brolio muziejaus įkurti buvo neįmanoma“, – tikina Druskininkų M. K. Čiurlionio draugijos vadovė Aušra Česnulevičienė.
2025-aisiais bus minimos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metines.
