Prasidėjus karui Ukrainoje, autorių teises ginanti asociacija LATGA vienašališkai nutraukė atstovavimo sutartis su kūrėjais iš Rusijos. Visgi Kultūros ministerijai pavaldus Vilniaus senasis teatras ir toliau rodo spektaklius pagal šiuolaikinių Rusijos autorių, kurie viešai palaiko tariamų Donecko ir Luhansko respublikų prijungimą prie Rusijos, kūrinius. LRT RADIJUI pavyko išsiaiškinti, jog teatras paprašė rusų leisti jų kūrinius naudoti nemokamai, o Rusijos menininkai sutiko tokią dovaną lietuviams duoti.
Cituoja V. Putinui pavaldžius teatro kritikus
Garsus rusų rašytojas Pavelas Sanajevas karo Ukrainoje išvakarėse pasidalijo mintimis, kad, pripažinus tariamas Luhansko ir Donecko respublikas, konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos galėjo pasibaigti.
„Apkabinau savo šeimą išgirdęs, kad pripažintos Donecko ir Luhansko respublikos, nes maniau, kad kraujuojanti žaizda tarp mūsų tautų bus užgydyta, kad situacija bus kontroliuojama, kad žmonės galės normaliai gyventi, šių valstybių sienas saugos mūsų kariai kaip taikdariai.
Maniau, kad šioms valstybėms atsikurti bus duota pinigų ir diplomatiniu keliu viskas bus išspręsta“, – teigė P. Sanajevas.
Jam Ukrainos teritorijų atplėšimas atrodo pateisinamas, o plataus masto karas – jau nebe.
Pagal šio rašytojo kūrinį pastatytą spektaklį „Prakeikta meilė“ Vilniaus senasis teatras rodys sausio ir kovo mėn. Spektakliai pagal tą patį to paties rusų rašytojo kūrinį rodomi ir dviejuose Maskvos teatruose: Maskvoje – sausio 16-ąją, Vilniuje – sausio 23-iąją, o sausio 26-ąją – ir vėl Maskvoje.
Spektaklių, pastatytų pagal P. Sanajevo kūrinį, pavadinimai Vilniuje ir Maskvoje skiriasi. O štai pagal kito šiuolaikinio rusų rašytojo Aleksejaus Žitkovskio kūrinį pastatytų spektaklių pavadinimai Lietuvoje ir Rusijoje sutampa: Lietuvoje – „Kalniukas“, Rusijoje – „Gorka“, pastarasis išverstas reiškia tą patį.
„Geriausia 2018 metų teatrinio Rusijos sezono pjese tituluojamas dramaturgo A. Žitkovskio „Kalniukas“ prisiliečia prie ypač jautrios „mažų“ žmonių ir jų kasdienio heroizmo temos“, – apie spektaklį rašoma Lietuvos kultūros ministerijai pavaldaus Vilniaus senojo teatro puslapyje.
Vilniaus senasis teatras cituoja tai, ką apie „Kalniuką“ pasakė rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas, tas pats, kuris vykstant karui ėmėsi vadovauti Rusijos prezidento kultūros iniciatyvų fondo remiamam projektui „Yra nuomonė“.
A. Žitkovskio pjesės „Kalniukas“ pastatymas yra sulaukęs ir Vladimiro Putino įkurtos partijos „Vieningoji Rusija“ paramos. Į spektaklius Rusijoje kviečiančiuose plakatuose yra ir V. Putino partijos logotipas.
Autoriams leidus, jų kūrinius rodo nemokamai
Kaip LRT RADIJUI aiškina autorių teisėms atstovaujančios asociacijos LATGA Dramos kūrinių poskyrio vadovė Evelina Narvičienė, asociacija bendradarbiavimą su Rusijos ir Baltarusijos agentūromis, atstovaujančiomis autorių teisėms, nutraukė vos tik prasidėjus karui Ukrainoje.
„Teatrams gauti licencijas dėl šių šalių autorių kūrinių panaudojimo tapo gerokai sudėtingiau, dabar jie patys turi ieškoti teisių turėtojų ir gauti licencijas. Šiuo sprendimu mes išreiškėme savo vertybinį požiūrį šiuo klausimu ir kartu tikėjomės, kad tai apsunkins šių šalių autorių kūrinių panaudojimą tiek teatruose, tiek kitose srityse“, – teigia E. Narvičienė.
Nors bankai taip pat nebeleidžia pervesti pinigų į Rusiją, Vilniaus senasis teatras rado išeitį. Vilniaus senojo teatro direktorė Olga Polevikova LRT RADIJUI atskleidžia, jog, autoriams leidus, teatras jų kūrinius rodo, bet jiems nemoka.
„Kadangi dabar yra neįmanomas apmokėjimas ir kai kurie, tarkime, A. Žitkovskis, leido mums rodyti be autorinių, mes rodome“, – teigia ji. Paklausta, ar ji tokios paslaugos A. Žitkovskio paprašė, teatro direktorė sako: „Tikriausiai mes kalbėjome apie tai, kad tampa neįmanoma. Su A. Žitkovskiu ir apie jį yra labai lengva kalbėti, nes tai yra žmogus su skaidriomis pažiūromis – ir politinėmis, ir kultūrinėmis.“
O. Polevikova priduria, jog nemokamai rodyti savo kūrinį esą leido ir P. Sanajevas.
„Aš nemačiau tų P. Sanajevo žodžių. Mes akcentuojame režisierių – režisierius, mano akimis, yra pirminis spektaklio autorius. Spektaklyje „Prakeikta meilė“ nėra tokio kampo, kuris pastatytų teatrą į dviprasmišką poziciją“, – tvirtina teatro vadovė.
Spektaklio „Kalniukas“ režisierė Vilniaus senajame teatre yra Lera Surkova. Ji trumpai buvo Lietuvos rusų dramos teatro režisiere, bet netrukus išvyko kurti į Rusiją. Premjerinis jos spektaklis „Kaimynas“ rodomas Maskvoje.
Vilniuje rodomo spektaklio „Kalniukas“ kompozitorė Olia Krikova per karą irgi kuria Rusijoje, socialiniuose tinkluose rašo apie naujo projekto gastroles po Rusijos platybes. Be to, kompozitorė dalijasi įrašais, kuriuose teigia, jog ukrainiečiai nacionalistai, žudyti rusus moko net vaikus.
„Jeigu ukrainiečiai mokytų žudyti lietuvių vaikus, ar tu tai pateisintum?“ – taip rusų kompozitorė O. Krikova atsikirto prieštarauti jai socialiniuose tinkluose bandžiusiai lietuvei.
Kai Vakarų pasaulis paskelbė apie sankcijas Rusijai, O. Krikova socialiniuose tinkluose rašė: „Jūs siunčiate elektroninius laiškus ir įrašus apie tai, kad kariai bombarduoja nekaltus civilius. Bet tai jūs bombarduojate nekaltus civilius. Ne ginklu, o boikotais. Daug įmonių sustabdė darbą Rusijos teritorijoje, užblokavo pinigų pervedimo paslaugas rusų autoriams. Visa tai yra bombos, kurios krinta ant nekaltų civilių. Taigi, kuo jūs geresni? (...) Kaip su tais, kurie nusižudys, nes jaučiasi visiškai įkalinti ir pasmerkti?“
Tikina, kad rusų rašytojas – nepakankamai įvertintas
Rusų televizijoje rodomi reportažai apie deramai neįvertintą sovietinį rusų rašytoją Vasilijų Šukšiną. Kad šis būtų deramai įvertintas, projektui vadovauti ėmėsi jau minėtas Rusijos teatro kritikas P. Rudnevas. Apie tą pačią iniciatyvą deramai įvertinti V. Šukšiną galima perskaityti ir Vilniaus senojo teatro pateiktame spektaklio aprašyme.
Karo pradžioje, 2022 m. kovo 4 d., Rusijos žiniasklaidos antraštės skelbė, jog „daugiau kaip 150 kultūros veikėjų palaiko Prezidentą ir specialiąją karinę operaciją Ukrainoje“. Tarp pasirašiusiųjų buvo ir rašytojo V. Šukšino dukra, jo autorinių teisių paveldėtoja Marija Šukšina – garsi Rusijos aktorė, televizijos laidų vedėja ir propagandistė.
„Kaina bus milžiniška, bet mes laimėsime. Rusiją saugo Dievo motina, ačiū Dievui, mes su Dievu ir karas mums Dievo duotas, kad susimąstytume. Mūsų tauta yra nusigręžusi nuo Dievo ir kad žmonės susimąstytų, siunčiamos kančios ir išbandymai“, – vienoje televizijos laidoje kalbėjo M. Šukšina.
Kaip LRT RADIJUI teigia Vilniaus senojo teatro vadovė O. Polevikova, M. Šukšina nesutiko, kad Lietuva jos tėvo kūrinį naudotų nemokamai.
„Visai neseniai, prieš keletą savaičių, priėmėme sprendimą, kad V. Šukšino mes nerodysime ir taškas. Nėra galimybės atsiskaityti, jeigu teisių turėtojai nesutinka, kad nemokėtume, bet tai yra visiškai nereikšminga smulkmena. Jie pasisako taip, kaip mums nepriimtina, to užtenka“, – tvirtina O. Polevikova.
Vykstant karui, pagal V. Šukšino kūrinį pastatytas spektaklis Vilniaus senajame teatre dar rodytas, paskutinį kartą – spalį.
Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
