Tarptautinę kino dieną Kaune, Laisvės alėjoje, ant namo, kuriame režisierius, lėlių animacijos pradininkas Vladislovas Starevičius gyveno ir kūrė pirmuosius pasaulyje erdvinės animacijos filmus, atidengta memorialinė lenta.
Viena su jo sukurtų personažų elniaragio, skruzdės ir žiogo skulptūromis jau yra Rotušės aikštėje.
Starevičius dirbo Maskvos kino studijose, ten pradėjo kurti pieštinius animacinius filmus, vėliau gyveno Italijoje ir Paryžiuje.
Prancūzai nemažą jo meninio paveldo dalį įvardija kaip prancūzų animacinio kino klasiką.
„V. Starevičius buvo iš Maskvos čia atvežtas ketverių metų ir čia 26 metus pragyveno, namo, kuriame jis gyveno tokiais kritiniais kūrybingiausiais 1909 metais ieškojome ilgai. Žinom, kad V. Starevičius buvo paslaptingas, viską slėpė ir viską jis darė namuose, tai vat tą namą surasti buvo tikrai sudėtinga“, – pasakoja V. Starevičiui skirtos memorialinės lentos iniciatorius Aurelijus Silkinis.
„V. Starevičius buvo vadinamas ir Europos Waltu Disney`umi, anksčiau už amerikietį kūręs animacinius filmus, jis buvo vadinamas ir 20 a. Ezopu, nes gana dažnai jo filmai rėmėsi pasakėčiomis. V. Starevičius vadinamas alchemiku, vabzdžių dresuotoju, kadangi daugumoje jo filmų „vaidino“ vabalai, vabzdžiai ir visokie kitokie gyviai, kuriuos jis atgaivindavo“ – pasakoja kino istorikas ir kritikas Gediminas Jankauskas.
