Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Druskininkuose atidaryta jo atvirlaiškių paroda. Gyvendamas Europos didmiesčiuose, M. K. Čiurlionis įspūdžiais ir meninėmis idėjomis dažniausiai dalijosi su broliu Povilu.
Parodoje eksponuojamas atvirlaiškis su M.K. Čiurlionio paveikslo „Pavojus“ eskizu. Atvirlaiškis, siųstas broliui Povilui 1904-aisiais iš Varšuvos. Manoma, kad tempera, pastele tapyto paveikslo eskizas yra paskutinis M. K. Čiurlionio pieštas atvirukas. Kiti atvirlaiškiai broliui atlikti tušu arba paprastu pieštuku.
Daugiausiai jų menininkas broliui Povilui siuntė iš Varšuvos. Iliustruoti atvirlaiškiai kupini Varšuvos dailės mokykloje patirtų įspūdžių, pavyzdžiui, dailininkas siunčia pieštus knygos viršelio ar šventyklos sienos eskizus.
„Mikalojus Konstantinas su broliu Povilu buvo labai artimas, nors buvo 9 metais jaunesnis. Su juo jis dalijosi kūrybinėmis idėjomis, jam siunčia atvirlaiškius, tarsi norėdamas jo paklausti, kaip tau? Bet labai įdomu, kad atvirlaiškiuose jis labai santūrus, jis tik nupiešia, bet niekada apie juos nerašė“, – pastebi M. K. Čiurlionio muziejaus Druskininkų skyriaus vedėja Regina Stankevičienė.
M.K. Čiurlionis atvirlaiškiuose brolio dažnai klausia apie sesers Marės gyvenimą, dalijasi prisiminimais apie namus Druskininkuose, noru pasikalbėti su broliu, šiam gyvenant jau už Atlanto, o ir su visa šeima. Perduoda linkėjimus bičiuliams, padedantiems šeimai. Nors M.K. Čiurlionio šeimoje kalbėta tik lenkiškai, jis atvirlaiškiuose jau vartoja ir lietuviškų žodžių.
„Pavyzdžiui, žodis „brolis“ yra regimas keliuose atvirlaiškiuose, jis yra tik nelinksniuojamas. Jis visada save laikė lietuviu. Ir galima sakyti, kad taip jis parodė, kad labai yra svarbu mokėti savo gimtąją kalbą, galima sakyti, kad tuose atvirlaiškiuose mes matome tuos jo tautinio suvokimo atspindžius“, – sako vedėja.
M.K. Čiurlionio tapyti atvirukai pilni simbolių ir mistikos, pavyzdžiui, gyvenimą žymi medis, mirtį – kaukolė. Atvirlaiškiuose – ir sąsajos su muzika. Atviruke „Miško ošimas“ dailininkas vaizduoja miško kamienais tarsi arfa grojančią ranką. Tai atspindi unikalų menininko gebėjimą tapybinėse sonatose, preliuduose ir fugose panaudoti muzikos kūrinių formos vizualinį analogą. Paroda Druskininkuose veiks iki metų pabaigos
