Rugsėjo 10 d. Kauno paveikslų galerijoje atidaroma retrospektyvinė JAV menininkės Yoko Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“. Žiūrovai kviečiami patirti eksponatus patys, pavyzdžiui, palypėti kopėčiomis, kad perskaitytų menininkės žinutę, palikti savo „antspaudą“ arba tapti kūrinio dalimi.
Sutiko vos išgirdusi, kur būtų paroda
Parodos kuratorius Jonas Hendricksas penktadienį žurnalistams sakė, kad Y. Ono yra labai laiminga, kad paroda vyksta Kaune. Jis pabrėžė, esą menininkė iškart tarė „taip“, kai sužinojo, jog paroda vyks greta jos puikaus bičiulio Jurgio Mačiūno gimtųjų namų.
„Ypač šiame muziejuje, nes jis yra šalia vietos, kur gimė J. Mačiūnas. Ji žino, kad jis yra iš Kauno, ir iš karto sutiko“, – spaudos konferencijos metu sakė J. Hendricksas.
Pagrindinė parodos žinutė, pasak jo, yra kompleksiška, bet ir labai paprasta.
„Y. Ono yra už taiką. Žinutė – kad pasaulis būtų taikesnis, pabrėžiama lygybė“, – teigė J. Hendricksas.
Projekto „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė teigė, kad ši paroda pasirodė gana aktuali karo kontekste.
„Mes žinojome Y. Ono pacifistinę pasaulėžiūrą, ji lydi ją visą kūrybinį gyvenimą. Dalis kūrinių yra pareiškimai, smingantys žmogui tiesiai į jo sąžinę“, – sakė V. Vitkienė.
Ji minėjo, kad „Kaunas 2022“ pradžioje atidaryta Y. Ono paroda „Ex It“ buvo suprantama nevienodai. Iš karstų išaugusį miškelį lankytojai pirmiau siejo su koronaviruso pandemijos aukomis, vėliau – su Rusijos karu Ukrainoje.
„Menas, kuris verčia mąstyti, ir yra tikslas – ne lengvai ant lėkštutės padėti atsakymai“, – teigė V. Vitkienė.
Dėmesys ir kauniečiui, ir mirusiam vyrui
Kaip sakė Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas, paroda atvyko bent iš trijų vietų, buvo svarstoma, kaip ją adaptuoti Kaunui ir pabrėžti Y. Ono ryšį su jos puikiu bičiuliu J. Mačiūnu.
Vienoje parodos dalyje kūriniai yra skirti J. Mačiūnui, o ant šalia esančios sienos – kūriniai, kuriuos J. Mačiūnas dedikavo Y. Ono. Svarbus dėmesys skiriamas ir tragiškai žuvusiam Y. Ono vyrui Johnui Lennonui.
„J. Lennonas apie Y. Ono buvo pasakęs, kad ji turbūt yra „garsiausia pasaulyje nežinoma menininkė“ – visi girdėjo jos vardą, bet niekas nežino, kokia jos kūryba. Bet tai buvo J. Lennono žodžiai, kai jis dar buvo gyvas, šiomis dienomis turbūt to negalėtume sakyti, nes aš pats matęs ne vieną jos didžiulę parodą didžiausiuose pasaulio muziejuose“, – sakė K. Kuizinas.
„Neabejoju, kad po šio įvykio Kaune ir kauniečiai puikiai žinos ir galės papasakoti, kas yra Y. Ono, ką ji kūrė“, – pridūrė K. Kuizinas.
Menininkė, anot jo, daugiau žinoma per populiariąją kultūrą dėl ryšio su J. Lennonu, bet iš tikrųjų tai, ką ji kūrė, buvo gana svarbi muziejinė kūryba. Ji ypač svarbi 20 a. meno istorijos kontekste kaip viena iš poetinio konceptualizmo pradininkių.
Bet paroda pradedama nuo kūrinio „Per šalto stiklo plokštę“ – tai asmeniškas ir skaudus kūrinys.
„Kaip žinome, J. Lennonas buvo nušautas prie savo namų. Už stiklo matome instaliaciją-abstraktų portretą: J. Lennonas kaip jaunas debesėlis. Tai yra tiesiog siena su daugybe spintelių durelių: kai kurias galima varstyti, kai kurios yra su spynelėmis, kai kurios kreivai atsidaro – kaip ir kiekvieno žmogaus asmenybę galima vis kitaip įsivaizduoti“, – aiškino K. Kuizinas.
Ką žiūrovas gali daryti su eksponatais?
Šiuolaikinio meno centro kuratorė Julija Fomina pabrėžė, kad parodos pavadinimas „Laisvės pažinimo sodas“ kalba apie bent kelių rūšių laisves.
„Menininko laisvė, menininko kaip tiesiog žmogaus laisvė ir įsivaizduojama laisvė – kaip bendra būsena, kurioje mums visiems norėtųsi gyventi ir būti“, – sakė J. Fomina.
„Labai kviečiu visus sudalyvauti interaktyviuose kūriniuose, kuriuos Y. Ono siūlo atlikti. Pamėginti pataisyti kažką instaliacijoje, kuri vadinasi „Taisymo kūrinys“. Pamėginti įveikti labirintą ir tapti parodos arba kūrinio dalimi tiesiogine to žodžio prasme, parodyti save kitiems erdvėje“, – dėstė ji.
Dar J. Fomina kviečia lankytojus ekspozicijoje įkalti vinį ar palinkėti bei brūkštelti kažką gražaus apie savo mamą. Ji užsiminė, kad šįryt neoficialaus vizito buvo užsukusi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, kuri irgi paliko linkėjimą savo mamai.
J. Fomina taip pat išskyrė ant vienos lentynos sustatytus 118 vandens buteliukų, ant jų yra etiketės su skirtingų istorinių asmenybių vardais bei pavardėmis. Šie eksponatai demonstruoja, kad visi žmonės yra vienodi, tačiau čia slypi ir gilesnė mintis. Be to, vis kitoje šalyje eksponuojami buteliukai papildomi naujais, su ta šalimi susijusių žmonių vardais.
„Tam, kad tai dar labiau būtų pademonstruota, yra parinktos istorinės asmenybės iš įvairių laikotarpių, kurie buvo arba yra vertinami kontroversiškai. Grubiai tariant: ir blogiečiai, ir geriečiai. Mes turėjome adaptuoti ir sugalvojome kelis personažus, pavyzdžiui, Bona Sforca, įrašėme ir Michailą Gorbačiovą, dar yra Žemaitė, kurią įtraukiau asmeniškai. Manau, kad moterų reprezentacija yra svarbi“, – dėstė J. Fomina.
Dar, pasak Šiuolaikinio meno centro kuratorės, Y. Ono kviečia įvairias moteris – bet kokio amžiaus – pasidalinti savo asmeninėmis istorijomis: kaip jos nukentėjo, nes yra moterys.
„Čia yra surinkti įvairiausi liudijimai, kviečiamos ir lietuvių moterys, yra instrukcijos, kur liudijimus galima siųsti. Viskas yra anonimiška. Ji prašo atsiųsti akių nuotrauką ir savo istoriją“, – pasakojo J. Fomina.
Prie dar vienos ekspozicijos prisidėti galima ir šalia esančiais dažais bei teptukais: erdvę su valtimi, pažymint migrantų krizę, siūloma nuspalvinti patiems lankytojams.
Parodoje galima išvysti ir pirmos Y. Ono konceptualios knygos „Greipfrutas“ išklotinę. Kitoje salėje išdėstyti įvairūs žemėlapiai, kur lankytojas, jei nori, gali palikti savo „antspaudą“. Šalia jų – kareiviški šalmai su dėlionės detalėmis, kurias lankytojai, jei nori, gali pasiimti.
„Kai kareiviai kariauja su tais šalmais, jie vykdo kažkokią užduotį, vardan kažko kariauja. O Y. Ono siūlo pamatyti didesnį paveikslą, atsigręžti į dangų – vardan ko visa tai vyksta? Ir dar pasiimti gabalėlį dangaus.“
Anot J. Fominos, Y. Ono sugeba parinkti tokius įvaizdžius, metaforas, kurios priverčia susimąstyti apie labai sunkius ir nepakeliamus dalykus, iš kitos pusės – gali būti interpretuojami labai įvairiai.
„Nepamirškime, kad ji yra japonė, jai nėra svetima budistinė filosofija“, – pridūrė ji.
Šeštadienį atidaroma paroda veiks iki gruodžio 4 d. Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
