Minint Europos žydų kultūros dienas, Lietuvoje antrąkart lankosi Artimųjų Rytų styginiais instrumentais grojantis Jaronas Černiakas. Visą savaitę vykstančiuose renginiuose Zapyškyje, Alytuje ir Vilniuje skambės kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurta ir Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir kviestinių svečių atliekama „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. „Tai, kad lietuviai ir žydai buriasi į šį projektą ir atlieka muziką per karą žuvusių žydų atminimui, kūriniui suteikia dar didesnės reikšmės“, – sako multiinstrumenininkas.
2021-aisiais minint Holokausto 80-metį ir pažymint šią skaudžią sukaktį, vienas perspektyviausių jaunosios kartos kompozitorių Lietuvoje J. Jasinskis ir senoviniais hebrajų instrumentais šofarais grojantis idėjos autorius Tadas Daujotas sukūrė muzikinį projektą „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Šiais metais vėl nuspręsta šį projektą dar kartą pristatyti Lietuvos auditorijai.
Klausytojus jaudina ir Ukrainos tragedija
Kaip teigia antrąkart Lietuvoje viešintis J. Černiakas, atvykdamas į mūsų šalį jau žinojo apie žydų paveldą Lietuvoje ir gausią, didelę įtaką dariusią žydų bendruomenę. Anot muzikanto, dauguma izraeliečių žino Lietuvos žydų kontekstą, istoriją, yra girdėję apie Vilniaus Gaoną – rabiną, padariusį didelę įtaką pasaulio žydams.
Paklaustas, kokius jausmus gali sukelti kompozitorių J. Jasinskio ir T. Daujoto sukurtas muzikos kūrinys, J. Černiakas teigia: „Jis padeda žmonėms suprasti, kaip iš tiesų kentėjo Lietuvos ir viso pasaulio žydai. Kartais negalvojame, nežinome, net ignoruojame, kas įvyko prieš daugelį metų. Todėl muzika gali sugrąžinti kai kuriuos prisiminimus, ir jų reikšmę tautai, žmonėms, individams. O kitiems „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ gali priminti skausmingus įvykius Ukrainoje.“
Skirtingi skambesiai padeda nenuobodžiauti
Projekto svečias J. Černiakas – muzikantas, dainų autorius ir muzikos prodiuseris, kurio rankose meistriškai skamba Persijos taras, sazas, Hurdy Gurdy, turkų kura, Kretos lyra, Baglama ir kiti lietuvių ausiai neįprasti instrumentai.
Atlikėjas sako, kad daugiau nei dvylikos instrumentų jam prireikia, jog galėtų kurti kuo įvairesniais žanrais iš skirtingų muzikos kultūrų.
„Pavyzdžiui, norėdamas sukurti persišką kūrinį, paprastai naudoju tarą, užsimanęs ko nors labiau graikiško – imu į rankas lirą, sazą ar kitus graikiškus instrumentus, o jei pasiilgstu keltiško skambesio, į pagalbą pasitelkiu Hurdy Gurdy. Kiekvienas instrumentas rezonuoja vis kitaip ir skirtingai veikia klausytoją. Man patinka taip daryti – tada netenka nuobodžiauti“.
Įamžinti žuvusių atminimą
„Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – muzikinė kelionė, kurią sudaro 15 dalių. Pasirodymų metu vaizdais, muzika ir žodžiais bus atskleidžiamas žydų tautos gimimas, primenamas vienas tragiškiausių įvykių – Jeruzalės sugriovimas, kviečiama susipažinti su svarbiausiomis Izraelio ir Lietuvos istorijos akimirkomis.
Jautriausia „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” vieta – holokausto tragedija. Dalis, kurioje su senoviniu hebrajišku ragu – šofaru klausytojus supažindins projekto scenarijaus autorius Tadas Daujotas.
„Manau, kompozitorius mėgino sukurti lietuvišką folklorinį skambesį su modernaus džiazo ir bigbendo muzikos motyvais, todėl simfonijoje galima pajusti daug džiazo ir Europos žydų muzikos elementų“, – LRT.lt teigia svečias iš Izraelio J. Černiakas.
Atliekant „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“ klausytojai turės progą išgirsti dialogą tarp skirtingoms kultūroms atstovaujančių instrumentų ir elektroninės muzikos garsų, kuriuos dovanos ir Lietuvoje žinoma elektroninės muzikos grupė „Mannazz“.
Šiemet Europos žydų kultūros dienų tema – atsinaujinimas. Kaip teigia projekto organizatoriai, pasirodymais siekiama įamžinti Lietuvos žydų istoriją, pagerbti šalyje gyvenusių litvakų atminimą, kovoti prieš modernias antisemitizmo formas.
