Į Vilnių grįžo Dainų šventės dvasia: sostinėje jau antrą dieną vyksta studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Trys tūkstančiai Baltijos šalių studentų drebino Vilnių chorinės muzikos, liaudiškų šokių ir pučiamųjų instrumentų orkestrų pasirodymais, o sekmadienio popietę iš Rotušės aikštės festivalio dalyviai atėjo iki Kalnų parko didžiajam koncertui.
Šventiniai „Gaudeamus“ renginiai subūrė per 3 tūkst. dalyvių iš trijų Baltijos šalių Vilniaus rotušės aikštėje, Šv. Jonų bažnyčioje ir Kalnų parke. Iš pradžių festivalyje pasirodys šokėjai ir atskiri kiekvienos šalies chorai, o vėliau jie susiburs jungtiniam pasirodymui.
Šiemet festivalio didysis koncertas primena Dainuojančios revoliucijos laikotarpio 1988–1991 m. dainų šventes – didžiajame „Gaudeamus“ koncerte Kalnų parke dalyviai išreikš paramą Ukrainos tautai ir atliks ukrainiečių liaudies dainą „Červona kalina“ bei specialiai festivaliui sukurtą Ramintos Naujanytės–Bjelle kūrinį „Ateinu“.
Organizatorių prašymu, studentų buvo klausta, kokios vertybės jiems yra brangios, ką jie vertina savo pasaulyje. Visi atsakymai pateko į R. Naujanytės-Bjelles rankas ir nugulė į kūrinį „Ateinu“, kurio epilogą dalyviai atliks savo kalbomis – lietuvių, latvių, estų ir ukrainiečių.
Anot Nacionalinio kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos: „Sutapimas, kad kai „Gaudeamus“ vyksta Lietuvoje, tai vis būna susiję su istoriniais įvykiais. 1988 m. festivalis vyko Lietuvoje dainomis įkvėpdamas iškylant Sąjūdžiui, o šiemet festivalis reiškia paramą Ukrainai, kuri po daugiau nei 30 metų po Baltijos šalių išsilaisvinimo dabar kovoja už savo laisvę.“
Jau tradiciniu tapęs festivalis „Gaudeamus“ yra rengiamas kas ketverius metus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Šiemet rengiamo jau devynioliktojo festivalio šūkis – „Karta 3000“ – atstovauja pirmajai kartai studentų, gimusių ir užaugusių trečiąjį mūsų eros tūkstantmetį. Didžiojo koncerto metu dalyviai kuria įspūdingą reginį, kuriame Baltijos šalių chorine muzika ir tradiciniais šokiais pasakoja apie trečiojo tūkstantmečio kartą, tęsiančią senąsias tradicijas.
„Yra atvejų, kai festivalio „Gaudeamus“ dalyviai jame susipažįsta ir vėliau sukuria šeimas. Sutapo, kad 1988 m. festivalis vyko Vilniuje prieš Steigiamąjį Sąjūdžio suvažiavimą, tad šiemet festivalyje dalyvauja jau tos kartos dalyvių vaikai. Festivalyje galime pamatyti kartų kaitą, ir naujoji karta tęsia savo tradicijas“, – LRT.lt sako S. Liausa.
Daug dėmesio skiriama ne tik koncertinėms programoms, bet ir aktualioms temoms: tvarumui, sveikatai bei situacijai Ukrainoje. Festivalio finale Linas Adomaitis su studentais atliks savo kūrinį „Mes esame karta 3000“.
„Studentai visais laikais buvo drąsūs, žingeidūs, visada priekyje. Šiandien šventei besiruošiančiam jaunimui priklauso mūsų ateitis. Tai yra būsimi specialistai, kūrėjai, prezidentai“, – mintimis dalinasi Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, „Gaudeamus“ koordinatorė, kūrybinės komandos narė.
Šiemet festivalį „Gaudeamus“ organizavo Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybe.
