Ukrainoje per raketos sprogimą žuvusį režisierių Mantą Kvedaravičių prisimena jo bičiuliai, kolegos. LRT šaltinių teigimu, režisierius žuvo Mariupolyje neaiškiomis aplinkybėmis.
Kino kritikas Edvinas Pukšta LRT RADIJO eteryje laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo, kad užuominas apie lietuvių režisieriaus mirtį Ukrainoje išgirdo vėlai vakare ir dar nežinodamas vardo nujautė, kad tai gali būti Mantas Kvedaravičius.
„Pirmas žinias išgirdau vakar vakare, apie 22 val. vakaro. Iš mažų informacijos užuominų, net neminint vardo ir pavardės supratau, kad tai Mantas. Žinodamas jo filmą „Mariupolis“, jau visą karą galvojau, kad Mantas norės sugrįžti į Mariupolį ir nufilmuoti tai, kas ten dabar vyksta“, – teigia E. Pukšta.
Pasak kino kritiko, Mantas buvo vienas iš tų režisierių, kurie nebijojo ir ne sykį dirbo gyvybei pavojingomis sąlygomis: „Mantas Kvedaravičius yra vienas iš retų režisierių, kuris mums rodė, kad karas prieš Ukrainą prasidėjo prieš aštuonerius metus. Jis nuvyko į Mariupolį 2015 m. pavasarį, kai tik išgirdo apie tai, nors dirbo tuo metu prie kito filmo, kuris išėjo vėliau. Filmavo net gi be biudžeto, net girdėdamas gandus, kad gali būt ataka iš separatistų pusės – jis rizikavo.“
Nors su M. Kvedaravičiumi Pukšta bendravo prieš metus, kino kritikas daro prielaidą, kad Mantas ir šį kartą einamuosius darbus metė dėl Ukrainos: „Paskutinį kartą aš su juo bendravau lygiai prieš metus. Tuo metu jis gyveno Ugandoje ir kūrė visai kitus filmus. Vadinasi, karui prasidėjus, jis nusprendė iš Ugandos keliauti į Ukrainą. Aišku, turbūt tai galima padaryti tik slaptais keliais, bet Mantas niekada neieškojo lengvų būdų. Jis to pats niekada nebuvo pasakęs viešai, bet buvo įmanoma suprasti iš jo užuominų, kad netgi kurdamas „Barzakh“, jis buvo patekęs į čečėnų nelaisvę. Ir tas filmas buvo sukurtas rizikuojant gyvybe.“
Vertindamas Kvedaravičiaus kūrybą Edvinas Pukšta pabrėžia, kad režisierius iš tiesų buvo unikalus. „Mums pasisekė, kad turėjome galimybę matyti, tai, ką kūrė Mantas. „Partenonas“ buvo toks filmas, kurį reikėjo žiūrėti du, tris kartus, kad suprastum, ką Mantas norėjo pasakyti. Įdomus aspektas ir tas, kad Manto klausant – ką jis kalba po filmų, matėsi, kad jis niekada nenorėjo aiškinti savo filmų. Atsakinėti į konkrečius klausimus. Jis norėjo, kad žiūrovai iškoduotų tuos filmus“, – kalbėjo kino kritikas.
Vienas filmo esė „Mariupolis“ garso režisierių Artūras Pugačiauskas sako Mantą visada prisimins kaip nepaprastai drąsų žmogų.
„Jis man pasakojo apie patį filmavimo procesą. Visur po miestą vaikščiojo su ukrainiečių kariškiais – krintant skeveldroms, bomboms. Filme nėra nė vienos surežisuotos scenos – visas tas karo siaubas jį lydėjo ten. Mantas puikiai atskleidė atmosferą, Mariupolio tikrovę. Kaip karo korespondentas, dokumentininkas, ko gero, buvo vienas drąsiausių pasaulyje. Tokių žmonių reta“, – LRT.lt sakė A. Pugačiauskas.
Anot jo, Mariupolyje tada M. Kvedaravičių lydėjo ukrainiečių garso režisierius Andrijus Nedzelskis, o galiausiai visi susitiko filmo gamybą užbaigti Berlyne.
„Patys į petį tada 10 dienų dirbome kartu. Garbė man buvo pažinoti Mantą“, – pridūrė A. Pugačiauskas. Jis sakė dar gyvenąs viltimi, kad iš karo miglos Lietuvą pasiekė klaidinga žinia – galbūt M. Kvedaravičius dar gyvas. Nors bent keli skirtingi šaltiniai žinią patvirtina.
Gražina Arlickaitė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ įkūrėja ir meno vadovė, teigia, kad netekome žmogaus, kuris visada kopė į kalno viršūnę ir niekada nesirinko saugios papėdės.
„Rinkosi gyvenimą ties pavojinga riba, būtį tarp šviesos ir tamsos, tarp natūralaus tragizmo ir veiksmais kuriamos vilties – talentingo menininko ir mąstytojo ypatingai jautriai ir savitai patiriamą tarpinį pasaulį, apie kurį kalbėjo savo kino esė „Barzakh“, – sako G. Arlickaitė.
„Netekome Manto Kvedaravičiaus, kurio išskirtinio talento žvaigždė kino padangėje sužibo, regis, dar visai neseniai. Po įsimintino „Scanoramos“ uždarymo 2019 m. su jo vaidybiniu filmu „Partenonas“, apmąstančiu atminties trajektorijas, laukėmė jo naujojo filmo, o sulaukėme baisios žinios, kuri akimirksniu sugrąžino į jo ankstesnių filmų tikrovę. Joje karą atpažįstame iš beprasmio žiaurumo ir nenuspėjamos akimirksnio lemties. Dabar ši lemtis palietė jį patį. Mes pasiliksime su Tavimi, mielas Mantai – Tavo filmuose ir originalioje gyvenimo buityje, kai tik nedaugelis žinojo, kur esi vieną ar kitą akimirką. Tegul taip ir lieka – Tu ten kažkur, naujuose tarpiniuose pasauliuose, o mes – šiapus, taikos laukime“, – pridūrė G. Arlickaitė.
„Mariupolyje“ režisierius įamžino industrinio Ukrainos uostamiesčio, kuriame nuo seniai buvo graikų kolonija, kasdienybę. Filme žmonės gyvena nuolatiniu karo laukimu, neišvengiamai keičiančiu miestą. Filmą esė M. Kvedaravičius dedikavo miesto poetams ir batsiuviams.
„Mariupolį“ filmavome pavasarį maždaug pusantro mėnesio. Filmavome trise – du operatoriai ir aš. Kartais filmuodavome kartu, kartais atskirai, tose lokacijose, kurias kiekvienas geriausiai pažinome. Kažkas filmavo žveją, kažkas kareivius, kažkas repeticijas. Be abejo, stengėmės kuo daugiau laiko praleisti su žmonėmis. Tą laiką pagreitino karas ir muzika. Kai sprogsta bombos ir sviediniai, nėra laiko kada žiūrėti į kamerą, taip pat kaip ir nėra laiko galvoti, ar gražiai sugrojai. Tuomet kamera nebėra tokia svarbi, kaip galėtų atrodyti“, – per interviu filosofui Kristupui Saboliui yra kalbėjęs M. Kvedaravičius.
Socialiniuose tinkluose nuo vėlaus vakaro užuojauta dėl režisieriaus žūties dalijasi Lietuvos kultūros bendruomenės žmonės, festivaliai.
„R. I. P. Režisieriaus, archeologo ir antropologo Manto Kvedaravičiaus filmai „Barzakh“ ir „Mariupolis“ įdėmiai apmąstė karo prievartą, pasikeitusią laiko sampratą ir kasdienybę Rusijos karinės agresijos teritorijose, o „Partenonas“ tapo ryškaus ir drąsaus autorinio kino įvykiu. Gedime su visa kino ir kultūros bendruomene“, – rašoma Europos šalių kino forumo „Scanorama“ feisbuko paskyroje.
„Visi esame sukrėsti. Režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūtis Mariupolyje yra didžiulė netektis Lietuvos ir pasaulio kino bendruomenėje bei priminimas, jog kiekvieną dieną, išvien su Ukraina, turime kovoti prieš Rusijos terorą“, – rašoma Vilniaus tarptautinio festivalio „Kino pavasaris“ feisbuko puslapyje.
„Mariupolyje nužudytas Mantas Kvedaravičius. Filmo „Mariupolis“ autorius. Liko amžinai su savo miestu ir jo herojais“, – feisbuke teigia rašytojas Marius Ivaškevičius.
„Taip siaubinga ir šokiruojanti.... Apdovanojimą pelnęs Lietuvos dokumentinių filmų kūrėjas Mantas Kvedaravičius žuvo Ukrainoje, kur dokumentavo šį beprotišką kruviną karą...
RIP brangiausias talentingasis Mantas. Baisi netektis Lietuvos kino bendruomenei ir visam pasauliui. Mūsų širdys sudaužytos. Amžinąjį atilsį...“ – soctinkle rašo Giedrė Žickytė.
„R.I.P. drąsiam, tikram, ryškiam režisieriui Mantui Kvedaravičiui, nuolat aukojusiam savo saugumą vardan geresnio, teisingesnio ir oresnio pasaulio. Šiandien Lietuvą pasiekė žinia, kad Mantas žuvo. Tiksliau, buvo nužudytas.
[...] Kol kas labai trūksta detalesnės informacijos, bet šeimą, tikiuosi, ji pasiekė. O gal karo metu detalesnės informacijos nebūna..?
Mantas žuvo tame pačiame mieste, kurio istoriją apie karo grėsmę išnešė į pasaulį prieš 6 metus. Užuojauta Manto artimiesiems, šeimai ir draugams. Tai milžiniškas praradimas, kurio neįmanoma suvokti. [...] Niekas niekada neatpirks tokių aukų. Dieve, padėk šitai baigti“, – savo feisbuko paskyroje rašė vienas iš teatro „Kosmos Theatre“ steigėjų, režisierius Žilvinas Vingelis.
„Buvo garbė Tave pažinti, Mantai…“ – soctinkle su velioniu kolega atsisveikina garso režisierius Saulius Urbanavičius.
„Žūsta drąsiausieji, jautriausieji...Mantas Kvedaravičius (1976–2022), archeologas, antropologas, režisierius, nužudytas Ukrainoje. Amžiną atilsį.
Kadaise suvedė Leonidas Donskis. Mantas niekaip negalėjo suprasti ir vis prašė paaiškinti, kodėl jį Grozne globojusi čečėnų šeima šitaip persekiojama jo gimtojoje Lietuvoje...“, – „Facebook“ paskyroje rašė kultūros istorikas, visuomenininkas Darius Kuolys.
„Sukrečianti ir labai liūdna žinia – žuvo Mantas Kvedaravičius. Su Mantu keletą kartų bendravome, tai be galo tikras, paprastas, be jokių nereikalingų paraščių ir kartu labai gilus žmogus, kaip ir jo filmai. Duok Dieve jam šviesos“, – rašo teatro režisierius Oskaras Koršunovas.
„JUODOJI MARIUPOLIO SĄSKAITA: žuvo bebaimis kino intelektualas, analitikas ir filosofas – režisierius Mantas Kvedaravičius (1976–2022). Ribinių situacijų ir mirties gravitacinio lauko antropologas, Vilniaus ir Kembridžo universitetų auklėtinis... Karas dar niekad nebuvo taip arti Lietuvos šiais laikais.
Ši diena Lietuvos kultūros kalendoriuje turi būti uždažyta pačia juodžiausia spalva...“, – rašo architektas Audrys Karalius.
„Nepaprastai liūdna žinia. Ilsėkis ramybėje, talentingasis ir drąsusis Žmogau“, – feisbuko paskyroje komentavo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.
„Režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmai „Barzakh“ ir „Mariupolis“ įdėmiai apmąstė karo prievartą, pasikeitusią laiko sampratą ir kasdienybę, o „Partenonas“ tapo ryškaus ir drąsaus autorinio kino įvykiu. Gedime su visa kino ir kultūros bendruomene“, – skaudžią akimirką feisbuke dalijasi Europos šalių kino forumas „Scanorama“.
„Šiandien Mariupolyje mirė vienas šviesiausių protų, vienas ryškiausių kūrėjų, lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius“, – apie kūrėją socialiniame tinkle parašė aktorė Aistė Diržiūtė.
„Ukrainoje žuvo Mantas Kvedaravičius, su kuriuo kadaise rengėme biopolitikos konferenciją. Tada jis rodė filmą „Barzakh“, tapusį dabartinio Lietuvos dokumentinio kino atskaitos tašku. Jaunas be galo talentingas žmogus, vaikščiojęs ant peilio ašmenų. Labai liūdna...“ – feisbuke dalinosi filosofas Kasparas Pocius.
„Kiekviena mirtis Ukrainoje yra tragiška ir beprasmė. Skauda suvokti, kad tai greit nesibaigs. Vilniaus universitetas buvo suteikęs progą pažinti režisierių, o mums – dėstytoją, Mantą Kvedaravičių. Prisiminsime filmuose“, – rašo LRT komunikacijos projektų vadovė Brigita Linkevičiūtė.
Režisierius gimė 1976 metais, studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo bakalauro išsilavinimą. Kembridžo universitete režisieriui buvo suteiktas kultūrinės antropologijos daktaro laipsnis.
M. Kvedaravičius 2003–2005 metais taip pat dėstė religijos, teisės, ir politikos teoriją JAV. Nuo 2006 metų vykdė tyrimą apie žmonių kankinimus ir dingimus Šiaurės Kaukaze. 2011-aisiais sukūrė dokumentinę kino juostą „Barzakh“, vienas jos prodiuserių buvo legendinis suomių kino režisierius Akis Kaurismäkis ir jo vadovaujama kompanija „Sputnik Oy“.
Filmas pasakojo apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus. Filmo premjera įvyko Berlyno kino festivalyje, filmas pelnė „Amnesty International“ premiją bei Ekumeninės žiuri prizą. „Barzakh“ taip pat buvo apdovanotas „Sidabrine gerve“ už geriausią metų dokumentinį filmą.
2016 metais režisieriaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. Filmo „Mariupolis“ projektas buvo pristatytas CHP:DOX (Tarptautiniame Kopenhagos dokumentinių filmų festivalyje).
Naujausias M. Kvedaravičiaus filmas „Partenonas“ (2019) sulaukė ypatingo dėmesio Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Kino kritikų savaitė“. Lietuvoje šį filmą rodė Europos šalių kino forumas „Scanorama“.
