Sekmadienį eidamas 74-uosius mirė poetas, rašytojas, vertėjas Ramūnas Kasparavičius, praneša BNS.
Atsisveikinimas su rašytoju Ramūnu Kasparavičiumi – Laidojimo paslaugų centre (M. K. Paco g. 4, Vilnius) 3 salėje ketvirtadienį, sausio 20 d., 9.00–13.30 val. Urna išnešama 13.30 val. Laidotuvės – Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.
Šv. Mišios už Velionį – trečiadienį, sausio 19 d., 18 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje (Antakalnio g. 1).
R. Kasparavičius Vilniaus universitete baigė prancūzų kalbą ir literatūrą, mokytojavo, dirbo įvairiose redakcijose.
Jis išleido eilėraščių rinkinius „Ramios saulės metai“ (1983), „Laimingiausias rugsėjis“ (1986), „Laukas arklys“ (1990), poezijos rinktinę (2019), romanus „Keturių sesučių darželis“ (1996), „Lietuvių Laimos teismas“ (1998), prozos rinkinį „Visų gražiausia“ (2006), vertė į lietuvių kalbą prancūzų poeziją.
2019-aisiais R. Kasparavičius pelnė Jotvingių premiją.
Poetas gimė 1948 metų vasario 27 dieną Žikaronyse, Kaišiadorių rajone. 1967–1972 m. studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Dirbo mokytoju, įvairiose redakcijose. Eilėraščių įtraukta į almanachą „Poezijos pavasaris“. Išvertė prancūzų poezijos. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1989 m.
„R. Kasparavičius šiandien geriau žinomas kaip itin įdomus ir savitas prozininkas. Tačiau pirmiausia jis debiutavo kaip poetas ir yra išleidęs tris eilėraščių rinkinius: „Ramios saulės metai“ (1983), „Laimingiausias rugsėjis“ (1986), „Laukas arklys“ (1990) – naujoviškus, originalius, savo metu literatūrą išmanančio skaitytojo pastebėtus, bet tuometės literatūrinės konjunktūros nepakankamai suvoktus bei įsisąmonintus ir nepakankamai įvertintus. Todėl tikrai aktualu sugrąžinti į šiandienos kultūrinę ir poetinę aplinką šį nepelnytai primirštą išskirtinio braižo poetą.
R. Kasparavičiaus poezija žaižaruoja netikėtumu ir paradoksais, gyva ir gaivališka fantazija, remiasi mums kiek neįprasta prancūziškąja poetine tradicija. Miesto, gamtos ir kaimo vaizdai persmelkti kultūrą pažinusio subjekto patirties ir skepsio, o konkreti detalė dera su abstrakcija, tradicinė forma – su netikėtais sąskambiais, kalambūrais, itin subtiliu humoru“, – yra teigęs poetas, Nacionalinės premijos laureatas Antanas A. Jonynas.
