2021 metų Nobelio literatūros premijos laureatu tapo Abdulrazakas Gurnah. Jis apdovanotas Nobelio literatūros premija už darbus, išryškinančius kolonializmą.
„A. Gurnah atsidavimas tiesai ir neapykanta supaprastinimui yra stulbinantys. Jo romanai atitolę nuo stereotipinių aprašymų ir mūsų žvilgsniui atveria kultūriškai įvairią, kitiems kraštams nepažįstamą Rytų Afriką“, – teigia Švedijos akademija.
Rašytojo A. Gurnah literatūrinėje visatoje, pasak Švedijos akademijos, viskas keičiasi: prisiminimai, vardai, tapatybės. „Nesibaigiantys tyrinėjimai, kuriuos skatina intelektualinė aistra, yra visose jo knygose – tiek pernai parašytoje „Afterlives“ (2020), tiek ir kūriniuose, kuriuos jis pradėjo rašyti būdamas 21 metų pabėgėlis“, – apibūdino komisija.
A. Gurnah yra Tanzanijos rašytojas, rašantis anglų kalba ir įsikūręs Jungtinėje Karalystėje.
Garsiausi jo romanai: „Rojus“ (1994 m.), kuris buvo įtrauktas į „Booker“ ir „Whitbread“ premijų trumpuosius sąrašus, „Desertion“ (2005 m.) ir „By the Sea“ (2001 m.), kuris buvo įtrauktas į ilgąjį „Booker“ ir trumpąjį „Los Angeles Times“ sąrašą.
BREAKING NEWS:
— The Nobel Prize (@NobelPrize) October 7, 2021
The 2021 #NobelPrize in Literature is awarded to the novelist Abdulrazak Gurnah “for his uncompromising and compassionate penetration of the effects of colonialism and the fate of the refugee in the gulf between cultures and continents.” pic.twitter.com/zw2LBQSJ4j
Tanzanija sveikina A. Gurnah Nobelio premiją kaip šalies ir Afrikos „pergalę“
Tanzanijos vyriausybė pasveikino šių metų Nobelio literatūros premiją gavusį Zanzibare gimusį prozininką A. Gurnah, pavadindama šį laimėjimą šalies ir viso Afrikos žemyno „pergale“.
Zanzibaro saloje užaugęs ir 7-o dešimtmečio pabaigoje į Angliją kaip pabėgėlis atvykęs A. Gurnah yra jau penktas šia premija apdovanotas afrikietis.
„Jūs tikrai pateisinote savo profesiją, jūsų pergalė yra Tanzanijos ir Afrikos pergalė“, – vyriausybės atstovas paskelbė tviteryje.
A. Gurnah Nobelio premijų interneto svetainei sakė, kad jį pribloškė skambutis iš Švedijos akademijos.
„Pagalvojau, kad tai pokštas, – teigė jis. – Tokie dalykai paprastai pasklinda prieš kelias savaites, <...> todėl apie tai net nepagalvojau.“
Pastarieji keleri metai
2020 metų Nobelio literatūros premijos laureate tapo Louise Glück „už savo neabejotiną poetinį balsą, kuris su griežtu grožiu paverčia individualų egzistavimą universaliu“.
L. Elisabeth Glück – jau laimėjusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą, taip pat ir Pulitzerio premiją. Jos poezija dažnai apibūdinama kaip autobiografiška ir pasižymi emociniu intensyvumu. Poetė kūryboje pasitelkia mitą, istoriją ir gamtą, aprašydama asmenines patirtis ir šiuolaikinę būtį. Mokykloje sirgusi anoreksija, L. E. Glück dažnai tyrinėja traumos, geismo, liūdesio ir izoliacijos temas.
2019 metais paskelbti du Nobelio literatūros premijos laureatai: 2018 m. premija skirta lenkei Olgai Takarczuk, 2019 m. – austrui Peteriui Handke.
Pastarasis premijos paskyrimas sukėlė pasipiktinimo bangą. P. Handke kritikavo NATO antskrydžių kampaniją prieš Serbiją per 10-o dešimtmečio pabaigoje kilusį Kosovo karą, taip pat pasakė kalbą buvusio Serbijos autoritarinio lyderio Slobodano Miloševičiaus laidotuvėse 2006 metais.
2018 metais apdovanojimus skiriančioje Švedijos akademijoje buvo kilęs priekabiavimo skandalas, todėl literatūros premijos skyrimas buvo atidėtas. Akademijai kaltinimai pareikšti ir dėl laureatų pavardžių nutekinimo prieš oficialiai jas paskelbiant. Po skandalų atsistatydino 7 iš 18 akademijos narių.
2017 metais premiją laimėjo 64 m. japonų kilmės britų rašytojas Kazuo Ishiguro.
2016 metais Švedijos akademija premiją paskyrė amerikiečių bardui Bobui Dylanui, o jo delsimas ją priimti bei sprendimas nedalyvauti teikimo ceremonijoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų.
Lažybininkų bei kritikų kandidatai
Annie Ernaux, kurianti romanus apie kasdienį gyvenimą Prancūzijoje, yra viena labiausiai pripažintų savo šalies autorių, rašo „The Guardian“.
A. Ernaux lenkia kanadietę poetę Anne Carson, japonų bestselerių autorių Haruki Murakami, rusų rašytoją Ludmilą Ulickają, kanadietę rašytoją Margaret Atwood, Gvadelupos rašytoją Maryse Condé ir Kenijos autorius Ngũgĩ wa Thiong`o, Antigvanų kilmės amerikiečių rašytoją Jamaiką Kincaid, norvegų autorių ir dramaturgą Joną Fosse.
„The New York Times“ taip pat minėjo ispanų novelistą Javierą Maríasą, Pietų Korėjos poetą Ko Un.
Apie Nobelio literatūros premiją
Kaip parašyta Alfredo Nobelio testamente, Nobelio literatūros premija teikiama „asmeniui, sukūrusiam geriausią idealistinės krypties darbą“. Nobelio literatūros premija teikiama nuo 1901 metų. Iki šiol šią premiją yra gavę 117 asmenų, iš jų 16 – moterys. Šių metų laureatas gaus 10 mln. Švedijos kronų (949 885 eurus).
Du rašytojai premijos atsisakė. 1958 metais Borisas Pasternakas iš pradžių pareiškė priimsiąs apdovanojimą, tačiau vėliau, spaudžiamas sovietinės valdžios, jo atsisakė. Jeanas Paulis Sartre`as 1964 metais savo neigiamą sprendimą motyvavo tuo, kad iš esmės nepriima jokių apdovanojimų.
Du kūrėjai – Erikas Axelis Karlfeldtas (1931) ir Dagas Hammarskjoldas (1961) – literatūros premijos laureatais buvo paskelbti po mirties. 1974 metais Nobelio fondo statute atsirado grafa, skelbianti, kad niekas negali būti apdovanotas po mirties, nebent ji ištinka jau paskelbus laureato vardą. Nė vienas rašytojas Nobelio premijos nėra gavęs du kartus.
Paprastai literatūros premija skiriama už viso gyvenimo veikalus, tačiau devyni rašytojai laureatais tapo už konkrečius kūrinius: Theodoras Mommsenas, Carlas Spitteleris, Knutas Hamsunas, Wladyslawas Reymontas, Thomas Mannas (už „Budenbrokus“), Johnas Galsworthy`is (už „Forsaitų sagą“), Rogeris Martinas Du Gard`as, Ernestas Hemingway`us (už „Senį ir jūrą“), Michailas Šolochovas (už „Tykųjį Doną“).
