Kultūra

2021.09.22 23:10

Holokausto 80-mečiui sukurta „simfonija“ skambės Vilniuje: klasikinė muzika susipins su lietuvių ir hebrajų folkloro motyvais

Inesa Rinkevičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.22 23:10

Rugsėjo 23-iąją, Lietuvoje minint žydų genocido atminimo dieną, vyks kompozitoriaus Jievaro Jasinskio kūrinio – „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės“, skirto Holokausto 80-mečiui, premjera. Kūrinyje klasikinė muzika persipina su lietuvių ir hebrajų folkloro motyvais, taip pasakodama abi tautas siejančią istoriją.

Kūrinį, skirtą šiemet pasaulyje minimam Holokausto 80-mečiui, kartu su dirigentu Ričardu Šumila repetuoja šventojo Kristoforo kamerinis orkestras ir kviestiniai klasikinės muzikos, džiazo bei folkloro atlikėjai.

Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno didelė žydų bendruomenė, čia gimė, mokėsi ir kūrė svarbios žydų kultūros ir istorijos asmenybės, pavyzdžiui Vilniaus Gaonas, tad ir miestas vadinamas Šiaurės Jeruzale. Nuo to kilo ir kompozitoriaus J. Jasinskio bei projekto idėjos autoriaus Tado Daujoto kūrinio pavadinimas – „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“.

Holokausto 80-mečiui sukurta simfonija skambės Vilniuje: klasikinė muzika susipins su lietuvių ir hebrajų folkloro motyvais

„Šiaip tai nėra simfonija, tai yra didelis keturiolikos dalių kūrinys. Ir kai Tadas pasiūlė, tai buvo labai įdomus procesas, nes jis parašė visą siužetą. Nors šitas kūrinys neturi žodžių, neturi vokalinės linijos, tekstų, bet jis parašė visą istoriją, kiekvieną dalį aprašė, apie ką tai yra, ir aš pagal siužetą sukūriau kiekvieną iš tų dalių“, – pasakoja J. Jasinskis.

„Šis projektas – dviejų tautų istorija, pradedant nuo Abraomo laikų, tai yra – 2000 metų prieš mūsų erą, ir muzikinė kelionė, atkeliaujam iki šiandien, imam tuos svarbiausius Izraelio ir Lietuvos įvykius, kaip mes apsijungiame tuose laiko taškuose“, – sako idėjos autorius, prodiuseris T. Daujotas.

Abiem tautoms reikšmingus istorinius įvykius autoriai perteikia kūrinyje naudodami lietuvių ir hebrajų folkloro motyvus, tradicinių instrumentų skambesį.

„Pats muzikuoju nuo vaikystės, ir prieš maždaug 11-12 metų į mano rankas pakliuvo toks instrumentas – šofaras. Avino rago – mažesnysis, didesnysis – antilopės. Tai – biblijinis instrumentas. Biblijoje jeigu minimas trimitas – tai nėra klasikinis, šiandieninis trimitas, tai yra būtent tokie senoviniai, autentiški instrumentai, gaminami iš gyvūnų ragų“, – teigia T. Daujotas.

Dar daugiau to krašto motyvų į kūrinį įneša multiinstrumentalistas iš Izraelio Jaronas Černiakas, kūrinyje grojantis keturiais Artimųjų Rytų styginiais instrumentais.

„Atsivežu etninius muzikos instrumentus iš skirtingų muzikos kultūrų, taip bandydamas atnaujinti etninės muzikos tradiciją. Vienas iš instrumentų – tai hurdy-gurdy. Šis pavadinimas dar iš Viduramžių Anglijos, tai jų šnekamosios kalbos žodis, ir kiekvienoje šalyje turi vis kitokį pavadinimą. Instrumentas mena dar 9-tą amžių. Dar vienas – tai Persijos taras. Taip pat labai senas instrumentas, skaičiuojantis 800 metų“, – pasakoja muzikantas.

Lietuvių folklorinės muzikos tradicijas perteikia birbynė, kanklės, lumzdelis, susipindami ne tik su šiuolaikinės klasikinės muzikos ir hebrajų folkloro skambesiu.

„Viso kūrinio dešimtoji dalis – mes nusprendėme pagroti Izraelio himną. Tai buvo toks sprendimas, kur aš iškart noriu perspėti – aš nesukūriau Izraelio himno“, – sako J. Jasinskis.

Kūrinio premjera – ketvirtadienį Vilniuje, prezidentūros kieme. Koncertas bus transliuojamas per LRT PLIUS kanalą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt