Kultūra

2021.07.07 23:01

Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktos 7 regionų tradicijos: jos gyvos todėl, kad kažkam yra svarbios

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.07 23:01

Į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktos 7 regionų tradicijos. Etnologai pastebi, kad nemažai tradicijų atgimsta, jauni žmonės mokosi iš senelių ir tęsia jų darbus ar užsiima tuo laisvalaikiu.

Vilniaus rotušėje įteikti septyni pažymėjimai, kuriais užtvirtinta regionuose puoselėjimų tradicijų svarba. Nematerialių vertybių sąvadą papildė lietuvininkų dainavimo, šilinių dzūkų grybavimo, totoriškų valgių gaminimo, juostų pynimo tradicijos, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere ir Žolinės atlaidų šventimas Krekenavoje.

„Mano kitame namo gale visada gyveno engelinai, kuršiai ir iš tikrųjų atsimenu jų tris kartas. Būdamas vaikas, ir jau ne vaikas, aš eidavau ir su vienais, ir su kitais bumbinti. Aš aišku padėdavau, bet už tai gaudavau kibirą stintų“, – prisimena Neringos gyventojas Arūnas Burkšas.

Panorama. Migrantų krizės akivaizdoje Vyriausybė stiprins pasienio apsaugą (su vertimu į gestų k.)

Tradicijų puoselėtojai – kaip tautosakos lobynas, gali nesustodami pasakoti regiono savitumus.

„Kap randu tų grybų, tai aš jį išimu, tada apdarinėju ir te duobukė yra. Tada sudedu ir samanukėm dar, ir kaip jau gražus grybukas, paspjaudau ir į kašelį (įdedu – LRT.lt). Nu sėkmį (reiškia – LRT.lt), mani taip tėvai mokino ir aš taip anūkus mokinu. Ir anūkai taip daro, proanūkiai“, – pasakoja Marcinkonių kaimo gyventoja Rožė Pačkauskienė.

„Kai pradedi gilintis, atrodo, kas tas grybavimas, o kai pradedi gilintis, atsiskleidžia visas tas pasaulis santykio su mišku, su aplinka. Ir tas santykis atrodo tokis turtingas, tokis svarbus, atrodo, kad tai ir yra pamatas viso ko, kap mes gyvenam“, – tikina Dzūkijos nacionalinio parko atstovė Dalia Blažulionytė.

Į penktus metus kuriamą nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą iš viso įtrauktos 39 išsaugotos ar atgaivintos tradicijos.

„Įrašomos gyvos tradicijos, o gyvos jos yra todėl, kad kažkam yra svarbios. Bendruomenėms, kartais net pavieniams asmenims, kažkokiam regionui, kažkokiam kraštui ar visai Lietuvai“, – nurodo Nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė.

Pasak etnologų, tokios tradicijos dažnai yra senesnės nei bet kuris Lietuvoje išlikęs pastatas. Tai jos kuria žmogaus tapatybę, priklausymą vienai ar kitai tautai, šalies regionui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.