Antradienį „White Piano Hall“ koncertų salė pakvietė žiniasklaidos atstovus į paskutinį vieno kūrinio koncertą. „Išgyventi nėra šansų, pirmąjį karantiną sulaukėme paramos, o šį – tik žadama. Nežinau, ar mes pirmieji baltą vėliavą iškėlėme, bet, manau, išliks tik valstybinės kultūros įstaigos“, – LRT.lt teigė pianistė, „White Piano Hall“ koncertų salės direktorė Ugnė Sabaitytė.
Pasak pašnekovės, paskutinį sykį koncertas su klausytojais vyko spalio antroje pusėje. Per karantiną koncertų salė vykdė edukacinius projektus, tačiau „virtualių mokamų renginių praktikos nėra“.
„White Piano Hall“ koncertų salė įsikūrusi Pranciškonų ordino vienuolyne. „Salės nuoma brangi, komunaliniai mokesčiai dar didesni. Gyvenome iš bilietų į savo organizuojamus renginius ir iš salės nuomos. Išgyventi nėra šansų, per pirmąjį karantiną sulaukėme pagalbos, dabar tik žadama“, – piktinosi koncertų salės direktorė, fortepijono mokytoja U. Sabaitytė.
Per pirmąjį karantiną patalpų nuomai buvo pritaikyta 30 proc. nuolaida. „Jau tuos tris mėnesius sunkiai išgyvenome – išleidome visas santaupas, o dabar – net penki mėnesiai karantino ir jokios paramos. Tai smūgis žemiau juostos. Labai gaila, bet turime atsisakyti šios salės. Kreipėmės ir į VMI, vienintelė galimybė – paskola. Dėl ko ją imtume?“ – apgailestavo pašnekovė.
Pasak U. Sabaitytės, šioje erdvėje dažnai pasirodydavo tiek pasaulinio garso klasikinės muzikos atlikėjai, tiek ir jaunieji, pradedantieji muzikantai, čia vykdavo edukacinės veiklos.
„Nežinau, kiek privačių kultūros įstaigų sugebės išlaukti, turbūt reikėjo apsipirkimą įvesti. Nueini į parduotuvę, susigrūdę 30 žmonių ir niekas nekontroliuoja“, – apmaudo neslėpė pianistė.
Koncertų salė – kamerinė, jos plotas 170 m2. Kai per karantiną vyko koncertai, žiūrovai buvo sodinami į kas trečią kėdę, dar vieną eilę praleidžiant. „Organizavome renginius nemokamai, kad publika mūsų nepamirštų, o dabar ir šios galimybės neturime. Jeigu ir bus leisti renginiai, vėl bus su ribojimais, mes nesame kaip „Žalgirio“ arena, kad, veikiant ne visu pajėgumu, be jokios paramos bent pagrindiniai kaštai pasidengtų. Antroji banga mus nužudė“, – pripažįsta U. Sabaitytė.
„Suprantame, kad ribojimai įvesti, norint saugoti gyvybes, bet sąlygos sudaromos nevienodos. Liūdesys ir tiek. Šiandienos uždarymo koncertu norime atkreipti dėmesį į problemą, nežinau, ar mes pirmieji baltą vėliavą iškėlėme, išliks, manau, tik valstybinės kultūros įstaigos“, – prognozavo pianistė.
„White Piano Hall“ ir toliau vykdys veiklą. Ir anksčiau koncertiniai turai vykdavo ir kituose miestuose – Kauno filharmonijoje, Palangos kurhauze ir pan. Dabar liks tik ši veiklos sritis.
Salė gyvavo gerą dešimtmetį. „Tai buvo sakrali erdvė, mėgta tiek vilniečių, tiek svečių. Mokyklos dažnai darydavo renginius – tai buvo vaikams didelė motyvacija. Užleisime vietą, matyt, kokiam nors biurui. Kultūros renginiams nieko gero nenusimato“, – teigė U. Sabaitytė.
„White Piano Hall“ salėje vykdavo įstaigos organizuoti edukaciniai renginiai, festivaliai („Muzikinės Kalėdos“, „Pavasaris White Piano Hall“), koncertų ciklai. „Vykdavo intensyvus koncertinis gyvenimas – patys daug organizuodavome, ir patalpas nuomodavosi neretai, nes tai buvo tobulos akustikos salė – išskirtinė kamerinė erdvė“, – sakė įstaigos direktorė.
Pasak U. Sabaitytės, ji ir kolegė dirbo savanoriavimo principu, daugybei muzikantų tai buvo kaip antrieji namai. Propaguota meno sintezė – skambant muzikai, klausytojai apžiūrėdavo ir dailės parodas, kurios vykdavo erdvėje. „Ten buvusi vienuolių valgykla, valgomojo dalis visuomet jaukiausia – žmonės sugrįždavo čia, nes tvyrojo jauki atmosfera“, – apie sentimentus erdvei sako U. Sabaitytė.
Kovo 30 d. koncertų salės uždarymo proga vieno kūrinio koncertą atliko instrumentinės muzikos grupė „Subtilu-Z“. „Mes ne M.A.M.A apdovanojimai, 300 žmonių pas mus nebus. „Subtilu-Z“ buvo su mumis nuo pat pradžių, bendradarbiavome daug metų. Bus paskutinė gaida, simboliškai išlydėsime salę, jie buvo kaip salės ambasadoriai“, – teigė uždaromos „White Piano Hall“ salės direktorė U. Sabaitytė.
