Kultūra

2021.03.07 07:37

Aktų ir portretų kūrėja Kairevičiūtė vadinta velniu, net šnipo žmona, o ji atsakė ironiška fotografija ir piešiniais

Mindaugas Klusas, LRT.lt2021.03.07 07:37

Publikacijų ciklas „Menininkai kalbasi“ tęsiamas – antra dalis: į poeto Alio Balbieriaus klausimus atsako grafikė, fotomenininkė Daiva Kairevičiūtė. Ir užpildo publikaciją neprilygstamais fotoportretais ir grafikos darbais, piešiniais. Skirkite jiems truputį dėmesio ir nė trupučio nesigailėsite. Norėsis dar.

Publikacijų ciklas „Menininkai kalbasi“ suardo įprastą tvarką, kai žurnalistas kalbina pašnekovą. Jame menininkas (-ė) sau įdomių dalykų teiraujasi kolegų. Šie atsakydami pateikia užrašytų, iliustruotų, filmuotų ar įgarsintų kūrybos pavyzdžių ir tris klausimus pasirinktam kolegai. Skaitytojai kviečiami spėti, kuriam menininkui (-ei) jie skirti.

Į A. Balbieriaus klausimus D. Kairevičiūtė atsakė lakoniškai, kaip jai būdinga. „Aš tokia mažakalbė iš prigimties, mano kalba – nuotraukos ir piešiniai. Būna, per dieną nepratariu nė žodžio, nepatikėsi“, – sako ji. „Vyrui visai gerai“, – nusijuokiu. „Taip, jis irgi nedaug kalba, tai labai tinkam vienas kitam“, – atitaria skulptoriaus Mindaugo Šnipo žmona.

Mano kalba – nuotraukos ir piešiniai.

Prisimena, kaip mokykloje klasės auklėtoja jai visų akivaizdoje rėžė – tyli kiaulė gilią šaknį knisa...

„Pasakydavau porą žodžių, bet koncentruotų, visi manęs bijojo, – prajuokina dailininkė. – O studijų laikais kursinio darbo vadovas profesorius Leonas Lagauskas vadino mane velniu, spaustuvėje kartu rūkydavom „Primą“ ir kalbėdavom apie menus... Irgi trumpai, bet iš esmės. Labai gerus dėstytojus turėjau, ir man buvo šokas, kai baigusi studijas sužinojau, kad kitose katedrose dėstytojai priekabiauja ir terorizuoja.“

D. Kairevičiūtė baigė grafiką Vilniaus dailės akademijoje, yra dviejų kūrybinių sąjungų – dailininkų ir fotomenininkų – narė.

„Studijų laikais nieko nefotografavau, nes fotografijos dėstytojas atbaidė, rašydavo vien tik „šaibas“. Fotografuoti pradėjau jau gerokai po studijų. Gavau dovanų fotoaparatą ir pagalvojau – turėsiu kuo savo estampus fotografuoti. Tokia štai mano fotografijos pradžia“, – atskleidžia D. Kairevičiūtė.

– Ką manai: tarnystė dviem mūzoms – tai renesansinis šių dienų menininko universalumas ar tiesiog kūrybinė paleistuvystė? Esi žinoma dailininkė, palyginti neseniai įstojusi į Lietuvos fotomenininkų sąjungą. Ar nesiruoši tarnauti dar kokioms mūzoms, pavyzdžiui, rašančiojo plunksnai ar muzikai? – klausia Alis Balbierius. Daiva Kairevičiūtė atsako:

– Man nuostabu, kad graikų civilizacija sudėjo tokius tvirtus pamatus ir tos devynios mūzos įvairiais pavidalais gyvuoja iki šiol. Tarnystė ar paleistuvystė? Pavadinčiau tai gyvenimo būdu. Menininkas tiesiog kuria, o priemonės jo rankose prigyja arba ne.

Tiesą sakant, nežinojau, kad fotografija taip labai patinka, kol paėmiau kamerą į rankas. Ką aš žinau, kur gali atsiverti naujų galimybių. Kartais tereikia paspausti rankeną ir praverti duris.

Muzika – ne, ji jau išbandyta mokykloje, dainuojant visai klasei, kai tavęs paprašo patylėti...

Poezija – kas žino, šiuo metu labai domiuosi, kas ką rašo, ir pastebiu labai didelę įvairovę, kur nori, ten ir eik, visur gali atrasti sau ką nors įdomaus.

– Menininkų šeimos peripetijos – kaip sekasi, tarnaujant dviem mūzoms, dar (ne)būti mūza savo vyrui, žinomam skulptoriui Mindaugui Šnipui?

– Kreiptis į šalia esantį profesionalą ir paklausti, ką manąs, yra labai pravartu. Dažnai lyg ir nesutinki su išsakyta nuomone, bet kitas požiūris leidžia atsitraukti ir pamatyti darbą naujai. Manau, nuostabu, kad ir vyras – menininkas. Yra su kuo pasikalbėti.

– Esi sukūrusi / kuri didelę menininkų (ir ne tik) portretų seriją, išradingai ir netikėtai parinkdama portretuojamo herojaus buvimo vietą ir pozą, pavyzdžiui, Geležėlę Ričardą Šileiką it kėkštą tupintį medyje ar kunigaikštišką Gyčio Norvilo povyzą ant žirgo. Kokį keisčiausią portretą dar norėtum sukurti?

– Ali Balbieriau, dargi su tavimi nesusitikome, nors jau tarėmės kadais. O idėjos portretams ateina galvojant apie tuos žmones, kuriuos fotografuosiu. Paveikslai patys iškyla vaizduotėj, tereikia po to suorganizuoti veiksmą. O koks bus keisčiausias – parodys laikas.

Trys Daivos Kairevičiūtės klausimai neatskleidžiamam (kol kas) adresatui:

Esu mačiusi tavo močiutės sodyboje išardyto kosminio laivo nuolaužų, tarp jų nieko neįtardamos lesinėja vištos. Ar dar ruošiesi konstruoti kosminių laivų, ar visgi keisi kryptį ir bandysi ką nors nauja?

Tavo tėvukas irgi menininkas, menininkas šamanas. Kiek tavo paties kūryboje yra šamanizmo?

Ar moki piešti? Jei taip, pridėk čia savo piešinių.

„Ryto allegro“ pokalbis apie ciklą „Menininkai kalbasi“


Taip pat skaitykite