Kultūra

2021.02.21 13:05

Šiandien šis Lietuvos kurortas mini gimtadienį: kronikos buvo vadinamas „Brist“ – koks tai miestas?

Simonas Matulevičius2021.02.21 13:05

Vasario 21-oji Birštono istorijoje nuo pat 1382-ųjų yra išskirtinė diena, lemtingai svarbi jau daugiau nei šešis šimtus metų. Tąkart vokiečių kronikininkas pirmą kartą užrašė Birštono pavadinimą. Bet pamatyti vieno gražiausių ir populiariausių Lietuvos kurortų vardą išlikusiame istoriniame užrašyme buvo sugalvota tik praėjusiais metais.

Vieno žymiausių viduramžių Europos kronikininkų vokiečio Vygando Marburgiečio surašytoje Prūsijos kronikoje esantis pasakojimas apie 1382-ųjų Švč. Mergelės Marijos vokiečių ligoninės ordino Jeruzalėje, dar vadinamo Teutonų arba Vokiečių ordinu, žygį prieš lietuvius yra pirmasis žinomas Birštono paminėjimas istoriniuose šaltiniuose.

Paminėtas platesniame istorinių įvykių kontekste, kai Birštonas įvardijamas kaip pilis, nuo kurios ordino broliai greitai atsitraukia. Pasakojime nėra detalesnių žinių, nei kaip Birštonas tuo metu atrodė, nei kas buvo jo gyventojai. Kaip ir apie tai, dėl kokių priežasčių teutonai pilies nepaėmė, – apie visus šiuos nežinomuosius belieka tik spėlioti. Tačiau šių istorinių priežasčių ieškojimai kartais duoda gana intriguojamų rezultatų.

Pasakojimas, nuo kurio datuojama Birštono istorija, prasideda taip: „1382 metais per šaltį ir sniegą Maršalas paskyrė žygį prieš lietuvius. Priartėjus prie žemės, jis padalijo kariuomenę į tris. Viena nuėjo Birštono pilies link, bet greitai atsitraukė. Antrą matė Punios žemėje, trečiąją – Alytuje.“ Tiek trumpasis čia paminėtas epizodas, tiek visas šios istorijos variantai analizuojami pasirodo dar įdomesni ir pateikia tokių detalių, dėl ko šis pasakojimas atsiskleidžia kaip graži istorija.

Visų pirma Birštonas pasakojime minimas kaip pilis, o pilis yra ne tik statinys, bet ir organizuotos, vidinę hierarchiją ir santvarką turinčios bendruomenės požymis. Panemunės pilys tuo metu sudarė reikšmingą Lietuvos pasienio gynybos grandinę, sulaukdavusią nuolatinio Vokiečių ordino dėmesio, – savotiška skirtingų Europos civilizacijų susidūrimo teritorija.

Kitas momentas – dėl nepaminėtų priežasčių nuo pilies ordino kariai greitai atsitraukia, jie jos nepaima. Savotiška pilies sėkmės istorija. Patraukliai, beveik poetiškai skamba ir metas, kai vyksta aprašomi įvykiai – „per šaltį ir sniegą“. Galima net bandyti įsivaizduoti, kad vasaris tuomet Lietuvoje atrodė taip, kaip ir šiemet...

Šioje istorijoje pasirodo ir kitas Lietuvos sėkmės simbolis – dar jaunas karys, būsimasis Lietuvos valdovas Vytautas, naktį su savo vyrais užpuolantis ordino karių stovyklą ir sutrikdantis žygio planus. Dar vienas gražus akcentas, Birštoną jau pirmajame paminėjime susiejantis su garsiausiu Lietuvos valdovu.

Remiantis kitu kronikoje esančiu pasakojimu apie tuos pačius 1382 metų įvykius, paaiškėja ir tikslesnis metų laikas, kada šis sniegas ir šaltis buvo: „Apie tą laiką, antradienį po šventojo Valentino dienos.“ O galutinį aiškumą įneša trijų vokiečių mokslo daktarų su vokišku kruopštumu ir preciziškumu atlikta ir 1863-iaisiais Leipcige išleista istorinių šaltinių analizė, vadinamoji „Scriptores Rerum Prussicarum“, kurioje išskaičiuojama ir įvykių diena – 1382 metų vasario 21-oji.

Tad 2022 metais vasario 21 dieną Birštonas minės (arba neminės, nes kol kas apie tai bent jau viešai informacijos nėra) pirmojo žinomo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 640 metų jubiliejų. Jei birštoniečiams užteks valios tinkamai įvertinti 1382 metų datą, galbūt pavyks pasiruošti istorinės datos didžiojo 650 metų jubiliejaus minėjimui po vienuolikos metų. Vadinamųjų miestų gimimo dienų šventės Lietuvoje nėra retas dalykas, tačiau jų metu dažnai labai trumpai ir paviršutiniškai akcentuojamas istorinis šventės kontekstas.

Ši Birštono istorija galėtų tapti miesto šventės tematika, pagrindiniai pirmosios istorijos akcentai galėtų būti panaudoti, pavyzdžiui, miesto šventės atidarymo ceremonijos teatralizuotame vaidinime, sukuriant Birštoną vizitavusių valdovų portretų parodą, o gal įkvepiant tolesnius karališkosios istorijos ieškojimus. Kol kas mieste, kuris oficialioje interneto svetainėje save įvardija kaip karališkąjį, nelengva rasti karališkumą atskleidžiančių akcentų, o svarbiausi dabartiniai miesto vaizdiniai ir faktai sukoncentruoti ne į tai, kas Birštoną išskiria kaip istorinį fenomeną tarp kitų Europos kurortų, bet labiau į carinio ir smetoninio laikotarpių kurorto atmintį.

Nelabai plačiai žinomi, tačiau ir tikrai ne slapti faktai, kad Birštono pilį ir dvarą, kurie kol kas nėra išsamiai tyrinėti, vizitavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, taip pat karaliai Jogaila, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Vladislovas Vaza. Nė vienas kitas Lietuvos kurortas tokiu valdovų dėmesiu pasigirti negali, apskritai retam Lietuvos miestui pasisekė tokią istoriją turėti. Yra žinoma, kad karalius Kazimieras Jogailaitis Birštone lankėsi bent 17 kartų...

300 metų aukščiausių valstybės pareigūnų istorijos, tačiau šių karalių vizitus atspindinčių akcentų Birštone kol kas nėra. Jeigu manytume, kad toks istorinis Birštono paveldas neįtikina, galima palyginti su kitais Europos kurortais, pavyzdžiui, su Karališkųjų Europos kurortų sąjungai priklausančiu Čekijos kurortu Marianske Lazne, kur vienintelio kurortą lankiusio Anglijos karaliaus Eduardo VII vizitams į šį kurortą atminti ir kurorto išskirtinumui pabrėžti sukurti šio karaliaus vardo mineralinio vandens šaltinis ir paminklas istorinėje vietoje, karaliaus vardu pavadinti restoranas ir net firminis patiekalas restorane.

2020-aisiais privačia iniciatyva kreipusis į Slaptąjį Prūsijos istorijos archyvą Berlyne buvo gauta Vygando Marburgiečio kronikos personalinio 1464 metų vertimo į lotynų kalbą teksto, kuriame užrašyta pirmoji Birštono istorija, fotofiksacija. Birštonas ten įvardytas žodžiu BRIST. Pamatinis miesto istorijos akmuo ištrauktas į dienos šviesą. Dar norėtųsi pamatyti ir pirmąjį miesto užrašymą Lietuvoje, ir pirmąjį miesto atvaizdą dailėje, kurie dar nesurasti. Reikia tikėtis, kad įspūdinga Birštono istorija bus atverta ir birštoniečiams, ir svečiams, o vasario 21 diena taps ne tik jubiliejinė, bet ir kasmet švenčiama miesto kurorto gimtadienio švente.

Ir bus suspėta pasiruošti šventei. Laiko dar yra.