Kultūra

2021.01.14 17:32

Centrinis archyvas gausiai pasipildė Pirmojo pasaulinio karo fotografijų kolekcija, dalį jos perdavė Mikutavičius

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.14 17:32

Archyvų metus Centrinis valstybės archyvas pradeda pasipildęs didele Pirmojo pasaulinio karo fotografijų kolekcija. Jų įsigyta daugiau nei 600, dauguma – niekur nepublikuotos. Nuotraukose įamžinti Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio Lietuvos žmonės, miesteliai. Tokios nuotraukos retos, todėl, pasak jas rinkusio istoriko, visa kolekcija unikali ir vertinga.

Dalyje nuotraukų įamžinti įvairūs vokiečių kariuomenės veiksmai – žygiavimas, subombarduoti objektai, apkasai. Archyvui saugoti patikėtose fotografijose įamžinti ir 20 amžiaus pradžios Lietuvos žmonės, jų buitis, aplinka.

Žinios. PSO ekspertai vizito Kinijoje metu pradeda COVID-19 ištakų tyrimą

„Man mieliausios yra portretinės fotografijos. Mieliausia iš visos kolekcijos yra moters fotografija – prieš 100 metų užfiksuota moteris, pasidėjusi knygą, atsisėdusi ramiai, skaito ir žiūri, kad kažkas ją fotografuoja. Labai miela fotografija. Man asmeniškai visi tipažai žmonių yra įdomūs. Man artimos buitinės nuotraukos“, – pasakoja Centrinio valstybės archyvo direktoriaus pavaduotoja Inga Vizgirdienė.

Fotografijų autoriai – vokiečių kaizerinės armijos kareiviai ir karininkai. Vienas jų – karo gydytojas Richardas Hadlichas. Jo ir kitų vokiečių darytas nuotraukas paskatino rinkti ir dalį archyvui perdavė istorikas Gediminas Kulikauskas.

Istorikas teigia, kad tais laikais fotografijos būdavo proginės. „Išskirtiniai atvejai, kai fotografuodavo mažesniuose miesteliuose: Betygaloj, Baisogaloj, Kelmėj gal dažniau, bet carinio laikotarpio nuotraukos buvo retos. Todėl kareiviai mėgo fotografuoti tuos nežymius miestelius, į kuriuos neužklysdavo cariniai fotografai, tad turime smulkių turgaviečių, smulkių prekyviečių atvaizdų“, – aiškina G. Kulikauskas.

Nuotraukose, pasak istoriko, vokiečių karo korespondentai siekė ne tik dokumentuoti tuometę sėkmę. „Būdavo propagandinių momentų, kai kuriais atvejais vokiečiai bandydavo įtvirtinti savo civilizacinį pranašumą, jie mėgo fotografuoti vargetas, elgetas, o vidutinio, prakutusio valstiečio atvaizdų pasitaikydavo rečiau, bet pafotografuodavo ir juos“, – tvirtina istorikas. Anot jo, šitų fotografų dėka mes turime nemažai nuotraukų iš to Lietuvos laikotarpio, kuris istorijoje tik epizodinis ir retai pamatomas.

Dalį nuotraukų valstybės archyvui perdavė dainininkas Marijonas Mikutavičius, su bendraminčiais jų ieškojęs interneto aukcionuose. Vienos nuotraukos kaina svyravo nuo kelių dešimčių iki šimtų eurų. Kainos kilo kas keliolika minučių, tad teko skubėti.

„Tiesiog nusprendėme, kad reikia jas imti. Nežinau, gal kitu atveju mes nuspręsime nupirkti kokį tanką, jei jis pasirodys ebėjuje, ir padovanoti jį Karo muziejui, – pasakoja M. Mikutavičius. – Važiauvau į kažkokį koncertuką, vis sustoju šalikelėje ir padarau statymą.“

Dauguma kolekcijos nuotraukų niekur nepublikuotos, jas planuojama paruošti interaktyviai apžiūrai per pirmą šių metų ketvirtį.

Populiariausi