Kultūra

2020.12.24 23:23

Etnologai džiaugiasi: Lietuvoje atgyja senosios tradicijos, tačiau joms pavojų kelia ir nykstančios pievos

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.12.24 23:23

Kūčių tradicijas, sodų rišimą ir Vilniaus verbas siekiama įtraukti į pasaulio nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą. Etnologai pastebi, kad kai kurios senosios tradicijos Lietuvoje atgijo ir tapo labai populiarios, tačiau, pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse taip nenutiko. UNESCO organizacijos atstovai teigia, kad įtraukti į sąrašą tradicijas ar vietoves – viena, tačiau valstybė įsipareigoja skirti ypatingą dėmesį ir saugant šį paveldą.

Saunos tradicija Suomijoje, kupranugarių lenktynės Jungtiniuose Arabų Emyratuose – UNESCO į pasaulio nematerialiųjų kultūros vertybių sąrašą įtraukė kelias dešimtis tradicijų iš viso pasaulio. Lietuvos etnologai tikisi, kad artimiausiais metais į sąrašą pateks ir mūsų tradicijos, pavyzdžiui, Kūčių šventė. Paraiška rengiama kartu su Lenkija, Baltarusija, Ukraina.

„Lietuvoje ši tradicija ir dabar reikia pasidžiaugti yra labai gyvybinga ir mums visiems labai svarbi. Aš visgi labai tikiu tuo ir dabar norisi pasidžiaugti, tas šventimas šeimos rate saulėgrįžos, religiniu ar kitu aspektu žmonės mini šią datą, tai puikus dalykas ir apimantis visą šalį“, – sako Nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė.

Kūčių tradicijas, sodų rišimą ir Vilniaus verbas siekiama įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą

Nacionalinis kultūros centras planuoja teikti ir dar dviejų tradicijų, kaip pasaulio paveldo vertybių, paraiškas. Viena jų – sodų rišimas, kita – Vilniaus verbų kūryba. Tačiau problema, kad nyksta aplink Vilnių esančios pievos, kuriose surinktais augalais pinamos verbos.

„Ta teritorija vis silpsta, vis daugiau vietos užima privačios erdvės, statybos, o galimybės susirinkti tuos augalus, kurie būtini verbai, vis menksta. Tai čia yra iš tiesų yra uždavinys ir valstybės, kaip padėti išsaugoti šią tradiciją“, – tikina V. Šatkauskinė.

Šie metai buvo paskelbti UNESCO metais Lietuvoje. Jiems baigiantis specialistai liūdnai konstatuoja, kad netinkamai prižiūrimos ir jau ketvirtį amžiaus į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos vietovės. Ypač – Kuršių nerija.

„Trūksta ne tik politinės valios ir atsakomybės, trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo, komunikacijos ir aiškių visų institucijų atsakomybių bei funkcijų pasiskirstymo. Tai pasakytina ne tik apie Kuršių neriją, bet praktiškai visa pasaulio paveldo Lietuvoje vertybes“, – sako Nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė.

„Iki šiol nė viena pasaulio paveldo vietovė neturi valdymo plano. Tai itin svarbu tokioms urbanizuotoms vietovėms kaip Vilniaus centras, Kuršių nerija. Tai yra transportas, turizmo srautų grėsmės ir panašiai“, – teigia V. Šatkauskinė.

Ryškiausiu UNESCO metų įvykiu paveldosaugininkai įvardija Kauno modernizmo architektūros paraiškos patvirtinimą.