Kultūra

2020.12.25 20:03

Aistė Paulina Virbickaitė: 2020-ųjų staigmenos išmušė iš vėžių, meno bendruomenę – taip pat

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.12.25 20:03

„Keisti, kitokie buvo 2020-ieji, jų staigmenos išmušė iš vėžių daugelį, meno bendruomenė – ne išimtis“, – teigia LRT.lt komentarų autorė, dailės kritikė Aistė Paulina Virbickaitė ir vardija, ką šiemet įsiminė ir ko nepamirš niekada. 

Parodų gyvenimas, pasak jos, turi savo ritmą – po Naujųjų metų jis palengva, lėtai įsivažiuoja, pavasariop atgyja, paskui sužydi tam, tad vasarai vėl aprimtų, o rudenį – vėl įsipliekstų.

Koronavirusas situaciją pakeitė: „Pirmojo karantino uždarytas pavasarines parodas žiūrėjome vasarą, o rudens pradžioje nespėjome lėkti nuo vienos geros parodos prie kitos. Mieste šiuo metu yra ne viena įdomi paroda, tik durys į jas uždarytos“, – sako LRT.lt kalbinama dailės kritikė.

Vienos jų, tarkime, šiuolaikinio metalo meno bienalė „METALOfonas“, taip ir užsidarys, beveik nesulaukusios publikos, kitoms (Petro Repšio retrospektyvinei parodai, Tarptautinei tapybos trienalei) galbūt pavyks sulaukti karantino pabaigos.

Nepamiršime ir kitais metais

A. P. Virbickaitė vardija tris reikšmingus Lietuvos kultūros įvykius, kurių teigia nepamiršianti ir kitais metais (ir net jei pavyks išvykti iš Lietuvos).

Paroda „Warowland“ Timofejaus dvare Lentvaryje

Grupinę menininkų parodą Lentvaryje, Timofejaus Ževžikovo name, vasarą surengė „Lokomotiff“ (kuratoriai Milda Dainovskytė ir Laurynas Skeisgiela).

„Reikia pripažinti, kad namo ir jo statytojo istorija užgožė ten rodytus šiuolaikinių menininkų kūrinius, tačiau leido prisiliesti prie istorijos apie svajonę, gyvenimą ir mirtį“, – sako meno kritikė.

Paroda „Vilkas ir mašina“ Marcinkonių stoties galerijoje

Anot A. P. Virbickaitės, rengdamos šią parodą kuratorės Laura Garbštienė ir Eglė Mikalajūnė ieškojo ryšių tarp autentiškos kaimo kultūros ir miesto meno sistemos.

Parodą sudarė tautodailininkų, jaunų ir jau pripažintų profesionalių menininkų kūriniai, taip pat eksponatai iš Alytaus kraštotyros, Merkinės krašto ir Petro Dumbliausko muziejaus.

„Visi jie buvo rodomi kaip lygiaverčiai eksponatai ir kuo puikiausiai susikalbėjo ir tarpusavyje, ir su žiūrovais“, – tvirtina LRT.lt pašnekovė.

Meno kapinės Narvaišių kaime

Plungės rajone, Narvaišių kaime, veikia Meno kūrinių kapinės. „Jos įkurtos dar 2015 metais, tačiau aš jose pirmą kartą apsilankiau tik šiemet per Vėlines.

Meno kapinių prižiūrėtojas (vienintelis toks pasaulyje!) menininkas Juozas Laivys sako, kad kapinės pirmiausia skirtos įvairių sričių menininkams. Dalis jų nori atsisveikinti su kūriniu dėl psichologinių priežasčių, kiti tiesiog neturi, kur jį sandėliuoti.

Kiekviena istorija savita, o jos visos susilieja į keistą, alternatyvią, kukliais antkapiais pažymėtą Lietuvos meno istoriją“, – apibendrina A. P. Virbickaitė.

Reportažas apie Meno kūrinių kapines.

Kultūros diena. Savaitės apžvalga

3 naujos erdvės, į kurias dar nueisime

Kultūros kompleksas „Sodas 2123“

Vilniuje esanti Vitebsko gatvė šią vasarą tapo judresnė – čia esančiuose dviejuose pastatuose įsikūrė įvairių sričių menininkų studijos, muzikantų repeticijų ir renginių salė, kino, dizaino, meno organizacijų būstinės, kavinė, miesto daržas ir, žinoma, galerijos: „Swallow“, „Atletika“, „Trivium“, Dizaino fondo erdvė.

„Tai didžiausias Lietuvoje kultūros kompleksas, išvengęs didiesiems būdingos pompastikos, – rami vieta kūrybiniam darbui, o lankytojams – įdomiam poilsiui, eksperimentams ir atradimams“, – tikina pašnekovė.

Atsinaujinęs Radvilų rūmų dailės muziejus

Šis pavadinimas, anot dailės kritikės, slepia net dvi geras 2020 metų naujienas: metų pradžioje Vladimiras Tarasovas perdavė Lietuvos nacionaliniam muziejui savo meno kūrinių kolekciją, o rudeniop ši kolekcija pristatyta publikai atnaujintose Radvilų rūmų dailės muziejaus patalpose.

„Tiesa, atnaujinta tik labai nedidelė muziejaus dalis, – pabrėžia Aistė Paulina. – Ji dabar atrodo kaip tipinė šiuolaikinė vakarietiška meno erdvė – šviesi, švari, paįvairinta įdomiomis architektūrinėmis konstrukcijomis. Džiaugiamės ir laukiame tolimesnių permainų.“

Janso muziejus

Anot pašnekovės, menininkas Evaldas Jansas liko nepatenkintas 10-ajam dešimtmečiui skirta MO muziejaus paroda „Rūšių atsiradimas“ ir greta atidarė savo muziejų.

„Išties jis, kaip ir muziejuje dažniausiai besilankantys žmonės, tada pats buvo jaunas ir aktyvus meno procesų dalyvis“, – teigia A. P. Virbickaitė.

Muziejumi vadinamos kuklios nepretenzingos patalpos „Paviljono“ baro rūsyje. Čia rodomi meno kūriniai, nuolat rengiami performansų vakarai.

„Tikėkimės, kad specifinę publiką ir atmosferą turinti erdvė po karantino sėkmingai atsidarys ir veiks, suteikdama miesto gyvenimui daugiau spalvų ir įvairovės“, – viliasi pašnekovė.

5 parodos, kurias prisiminsime

Linas Katinas (1941–2020), „Raudona krisdama virsta balta“ (kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė) Nacionalinėje dailės galerijoje

„Karantinas išmokė, kad menas nėra tik idėjos – tai ir medžiagos, masteliai, savybės, atsiskleidžiančios objekto ir aplinkos sąveikoje. L. Katino retrospektyvinėje parodoje galėjai jausti dažų kvapą, mėgautis įvairiausiomis jų faktūromis ir kitais tapybiniais specialiaisiais efektais.

Taip pat ramino ramus, susikaupęs, kartais sąmojingas menininko kalbėjimo ir mąstymo būdas, žvilgsnis į gamtą ir kosmosą, nepaleidžiant iš akių ir kasdienybės aktualijų“, – patikusią parodą apibendrino dailės kritikė.

„Petras Kalpokas ir aplinka“ (kuratorė Nijolė Tumėnienė) Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje

Lietuvos publika turi pernelyg mažai galimybių susipažinti su lietuvių dailės klasikais vadinamų menininkų kūryba, įsitikinusi LRT.lt pašnekovė.

„Petro Kalpoko paroda, kurioje chronologiškai pristatomi kūriniai iš muziejų ir privačių kolekcijų, buvo proga pamatyti impresionistiškai žaižaruojančius ankstyvuosius menininko peizažus, provokatyvius žmonos portretus ir pagal tarpukario publikos skonį sukurtus istorinius-fantastinius kunigaikščių ar Birutės portretus.

Gaila, kad buvo praleista sovietinė tema ir kad parodos nelydėjo įdomesnės viešos diskusijos“, – atkreipia dėmesį A. P. Virbickaitė.

„Būkime herojais“ (iniciatorius Ignas Kazakevičius) Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre

Klaipėdoje rodytas tarptautinis meno projektas „We Can Be Heroes / Būkime herojais“ skirtas Klaipėdos kultūrų centro 15 metų sukakčiai.

„Į jį žiūrėjau ir kaip į ilgamečio centro direktoriaus I. Kazakevičiaus atsisveikinimą su ilgametėmis pareigomis.

Revizuojant nuveiktus darbus visada pinasi liūdesys ir džiaugsmas, tad ir šioje parodoje prisimenami įdomiausi projektai, bendradarbiavusių menininkų ir kuratorių darbai“, – teigia pašnekovė.

„Dalelių skilimas“ (kuratorės Ele Carpenter, Virginija Januškevičiūtė) Šiuolaikinio meno centre ir Energetikos ir technikos muziejuje

Paroda „Dalelių skilimas“ Aistei Paulinai įsiminė vizualiai efektingai pateiktu aktualiu ir įdomiu turiniu – branduolinės energijos klausimais.

„Nors visiškai neutralaus požiūrio kuratorėms išlaikyti nepavyko (vis tik dažniau buvo linkstama į neigiamus aspektus), tikiu, ne aš viena turėjau progą susipažinti su tokiais aktualiais klausimais kaip branduolinis paveldas, ilgalaikė tarša, kolonijiniai branduolinės energijos aspektai, radioaktyvių atliekų administravimas“, – sako dailės kritikė.

Aurelijos Maknytės „Gamtos kabinetai“ (kuratorė Agnė Narušytė) Vilniaus miesto rotušėje

„Ši paroda man tapo staigmena, nors ir žinojau apie nuoseklų menininkės A. Maknytės domėjimąsi gamta. Parodoje juokiausi, stebėjausi ir grožėjausi: medinės bebrų sukurtos skulptūros, ridikėliai-jonvabaliai, sudygusios verbos ir kiti netikėti, su dėmesingumu ir meile parodyti objektai, papildyti trumpomis autorės tekstinėmis pastabomis, įtraukė į pokalbį ne tik žiūrovą, bet ir griežtas, nejaukias rotušės architektūrines linijas“, – įsitikinusi A. P. Virbickaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt