Lapkričio 12-ąją mirė iškilus Lietuvos žmogus, dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Šiaulių rajono garbės pilietis Vytenis Rimkus.
Vytenis Rimkus gimė Šiaulių mokytojo ir visuomenės veikėjo Jaroslavo Rimkaus šeimoje. Mokėsi Bagdoniškio ir Bazilionų pradžios mokyklose, Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1946 metais kartu su tėvais ištremtas į Sibirą.
Už dalyvavimą pasipriešinime prieš sovietinį režimą Vyteniui Rimkui buvo paskirta mirties bausmė, kuri vėliau pakeista į kalinimą Rešiotų lageriuose. 1958 metais Vytenis Rimkus grįžo į Lietuvą, dirbo šaltkalviu-dažytoju Šiaulių autobusų parke ir neakivaizdiniu būdu studijavo Leningrado Iljos Repino dailės institute, kurį 1966 metais baigė su pagyrimu. 1974 metais apgynė dailėtyros daktaro, 1977-aisiais – dailėtyros habilituoto daktaro disertacijas, 1988 metais V. Rimkui suteiktas profesoriaus laipsnis.
Visą savo gyvenimą V. Rimkus kūrė Lietuvą, Šiaulius, Šiaulių rajoną per kultūrą, dailę, meną, pedagogiką, literatūrą, leidybą. Jo dailės darbų yra muziejuose, privačiose kolekcijose. V. Rimkus yra paskelbęs daugiau kaip 2000 publikacijų periodiniuose leidiniuose, enciklopedijose, yra keliasdešimties knygų dailėtyros ir visuomenės gyvenimo klausimais autorius.
Vytenis padėjęs atrinkti ir grąžinti į Lietuvą visuomenės veikėjų Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių dokumentinį turtą, jam paskatinus šios šeimos rūmai buvo padovanoti Šiaulių „Aušros“ muziejui. Profesorius yra surinkęs gausią Šiaulių istorijos leidinių, periodinės spaudos, atvirukų kolekciją.
V. Rimkus itin aktyviai dalyvavo Lietuvos dailininkų, Tautodailininkų, Mokslininkų sąjungų veikloje ir reikšmingai veikė jų raidą. Buvo aktyvus Lietuvos kraštotyros draugijos, įvairių leidinių redkolegijų narys. Redagavo Šiaulių rajone, Bazilionuose, leidžiamą kultūros ir istorijos žurnalą „Padubysio kronikos“.
Profesorius V. Rimkus kūrė šalies istoriją aktyviai dalyvaudamas, formuodamas, o vėliau – savo įžvalgomis ir patarimais veikdamas ir politinį Lietuvos gyvenimą. Buvo Lietuvos centro sąjungos, vėliau Liberalų ir centro sąjungos narys. 1990–1995 metais visuomenei tarnavo dirbdamas Šiaulių miesto tarybos deputatu, o 1995–1997 ir 1997–2000 metais – Šiaulių miesto tarybos nariu.
Būdamas kultūros, mokslo, švietimo žmogus, jis visuomenei buvo plačiai žinomas, gerbiamas ir mylimas. Jis – viena iškiliausių šiandienos asmenybių, dariusių reikšmingą poveikį Šiaulių krašto, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono ir visos Lietuvos dvasiniam, kultūriniam, istoriniam ir politiniam gyvenimui.
V. Rimkus – nusipelnęs iškilių apdovanojimų ir garbės vardų. Už tautodailės populiarinimą jam buvo paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija, 1995 metais jam įteikta Stasio Šalkauskio premija, 2003 metais – Jono Basanavičiaus premija, 2005 metais – Kultūros ministerijos premija. 2000-aisiais metais jam suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.
2018 metų vasario 16-ąją, minint Atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, V. Rimkui suteiktas Šiaulių rajono garbės piliečio vardas.
Laidos „Stop juosta“ maršrutas dedikuojamas Vyteniui Rimkui:
