Spalio 9-ąją Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose prasidės jubiliejinio ciklo „Supernova“ baigiamieji renginiai, vėliau persikelsiantys į atviras Meno kiemo erdves. Parodos „We can be heroes“/ „Būkime herojais“ kontekste bus pristatytas ekspoziciją papildęs kūrinys – Audronės Andrulevičienės instaliacija „Ecce homo“.
Viena pirmųjų KKKC parodas rengusių ir kūrybinius seminarus organizavusių autorių A. Andrulevičienė pastaruoju metu eksperimentuoja su medicininiu silikonu, derina jį su kitomis medžiagomis: stiklu, metalu, plastmase, aplinkos daiktais.
Šias organines ir neorganines medžiagas ji prilygina kultūros ir natūros santykiui: stiklas – žmogaus emocinis pažeidžiamumas, metalas – struktūra, vidinis karkasas, sezaniškasis vizualumo aspektas; plaukai – natūra; silikonas – dvasinė inercija, erzacas, veidmainiškumas, galimas naujosios hibridinės kultūros santykių modelis.
„Mokslas teigia, kad svarbi yra ne tiek pati geno struktūra, kiek jo reguliavimas. Žmogaus genome genai gali būti „išjungiami“ ir „įjungiami“. Mutacijos būna geros ir žalingos. Mums yra naudingas „kintamumas“ – organizmų savybė individualiai vystytis ir įgyti naujų požymių. Tik dėl kintamumo galime kalbėti apie identifikaciją, kuri savo ruožtu lemia minėtą „kultūros – natūros“ atsinaujinimo sampratą“, – sako A. Andrulevičienė.
Šiuo laboratoriniu projektu autorė perkelia biologinio ar genetinio lauko šabloną į parodų sales. Jei teigtume, kad tai, kas perduodama ne genetiniu būdu, yra vadintina kultūra, pats menas šiame kontekste atrodo tarsi genetinė mutacija, kuri keičia kultūrą.
Patricijos Gilytės galaktikos plėtra
Parodoje „We can be heroes“ eksponuojamas Patricijos Gilytės kūrinys „Supernova“, sukurtas specialiai šiai parodai, tęsia lygiai prieš metus per rudens lygiadienį KKKC Parodų rūmuose eksponuotos jos parodos „Ekvinokcija“ temą.
Vokietijoje gyvenanti menininkė rezidentūros Klaipėdoje metu stebėjo miestą kaip visumą ir kartu analizavo atskirus lygmenis (spalvas, garsus, srautus, nuotaikas, emocijas), taip pat stabilias, lėtai kintančias formas, t. y. architektūrą, bei atsikartojančias formas – uosto elementus.
Tuos stebėjimus, panaudojusi 7392 žvakutes, perkėlė į stabdyto kadro animacijos vaizdinius. Uždegant arba gesinant atskiras žvakutes, AB Vakarų laivų gamykloje buvo kuriamas vizualus miesto kaip kintančio žvaigždyno pasakojimas. P. Gilytės instaliacijos „Equinox K-7392″ garso takelį sukūrė kompozitorius ir atlikėjas, garso menininkas Donatas Bielkauskas-Donis.
Parodai „We can be heroes“ P. Gilytė kūrinį „Equinox K-7392″ transformavo pasitelkusi naujas raiškas ir pritaikiusi kitai erdvei. Menininkė tikėjosi per rudens lygiadienį susitikti su klaipėdiečiais prie šio kūrinio ir kartu papildyti jį trūkstamais akcentais. Tačiau menininkei nepavyko įveikti koronaviruso užkardų.
Todėl baigiamajame renginyje lankytojai kviečiami mintimis sugrįžti į rudens lygiadienį, įsitraukti į bendrą kūrybinį veiksmą ir kartu su KKKC darbuotojais „Supernovos“ ritmu užbaigti P. Gilytės meno kūrinį.
Noktiurnas nakties gelmėje
Vėliau kūrybinis „Supernovos“ veiksmas persikels į nakties tamsos apgobtą ir ugnies nušviestą Meno kiemą. Lėlių teatro kiemelyje vyks gyvos tapybos akcija ir filosofinė diskusija apie naktį ir meną „Noktiurnas“. Akcijos dalyviai įkvėpimo semsis iš Jameso Whistlerio kūrybos. Dalyvaus tapytojai Irma Leščinskaitė, Tomas Kiauka, Virgis Ruseckas, prie menininkų galės prisijungti ir visi norintieji.
J. Whistleris (1834–1903) išgarsėjo ne tik savo mamos portretu komedijoje su ponu Bynu, bet buvo ir vienas iš nedaugelio žymių noktiurno žanro puoselėtojų, 19 a. pagarsėjęs keistais kūrinių pavadinimais, kuriais įvardindavo spalvinius santykius. Jis netgi pervardino daugelį savo ankstyvųjų darbų, naudodamas muzikinius terminus, tokius kaip noktiurnas, simfonija, harmonija, etiudas ar aranžuotė, kad pabrėžtų tonines savybes ir kompoziciją bei neutralizuotų kūrinių siužetą. J. Whistlerio noktiurnai tapo novatoriškiausiais jo darbais.
Rudeniškos nakties tamsą, ugnies šviesą ir menininko įkvėpimą, svajonių realizmą bei vilties abstrakciją įkūniję tapybiški noktiurnai taps KKKC 15 metų veiklos jubiliejinių renginių ciklo „Supernova“ baigiamuoju akordu. Akcijos dalyvių ir svečių vidine šiluma pasirūpins projekto partneris „10 Tiltų“.
„Supernovos“ aidas
2020-ieji Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrui – išskirtiniai, mat šiemet įstaiga mini 15 metų veiklos sukaktį. „Supernovos“ įžanga tapo Mariaus Ščerbinsko instaliacijos „Sala“ pristatymas liepą Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje.
Rugpjūtis buvo skirtas grafikai – KKKC Meno kieme penkias dienas truko atviros grafikos meno kūrybinės dirbtuvės „Now Art. Atgimimas“/ „Now Art. Reborn“. Joms pasikeisdami vadovavo šeši įvairių kartų profesionalūs grafikai iš visos Lietuvos, pritraukę apie pusę tūkstančio gerbėjų. Vienas rugpjūčio vakaras buvo skirtas pažinčiai su daugiabalsėmis Korsikos liaudies dainomis – jas koncerte „La Campagna“ atliko GŠ ansamblis iš Vilniaus.
Rugsėjis KKKC Parodų rūmuose prasidėjo svarbiausiu ciklo „Supernova“ renginiu – tarptautinio meno projektu „We can be heroes“/ „Būkime herojais“. Parodos ekspoziciją sudaro 15 metų trukusio kūrybinio proceso dalyvių kūriniai, simboliškai įvardijantys per tą laiką įgyvendintus KKKC projektus, turėjusius įtakos centro vystomoms idėjoms ar ateities vizijoms.
Atidarant parodą vilniečiai menininkai Laima Kreivytė, Inga Galinytė ir Denisas Kolomyckis atliko performansą „Fluqus vedybos. Kentauro gimimas“. Vėliau veiksmas persikėlė į Meno kiemą, kur iki vėlumos vyko tapybos akcija-hepeningas „Laisvė“ – menininkai Audrius Gražys, Rodionas Petrovas ir Daiva Dašenkovienė, skambant muzikai ir stebint būriui smalsuolių, ant didelio formato drobių interpretavo Niujorko Laisvės statulos tema.
Kitą dieną po parodos pristatymo klaipėdiečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę dalyvauti ekskursijoje po „We can be heroes“/ „Būkime herojais“ ekspozicijų sales kartu su projekto iniciatoriumi menotyrininku Ignu Kazakevičiumi ir menininkais, įveikusiais koronaviruso keliamus iššūkius.
Dar vienas ciklo „Supernova“ trijų dienų maratonas vyko rugsėjo pabaigoje. Trys garso menininkai – D. Bielkauskas-Donis, Kristijonas Lučinskas-Driezhas ir Audrius Šimkūnas-Sala – pakvietė į kelionę po „Garso labirintą“.
Paskutinis rugsėjo penktadienis buvo skirtas ne tik vaizdui, bet ir žodžiui. Per įvadinį Klaipėdos knygų mugės renginį– diskusiją „Vaizdai ir žodžiai“ – rašytojai Ernestas Parulskis ir Herkus Kunčius bei pokalbį moderavęs menotyrininkas I. Kazakevičius analizavo meno ir tikrovės santykius.
Diskusija, susijusi su knyga, vyko ir šeštadienį. Menininkas Žygimantas Augustinas, pristatydamas savo ką tik išleistą albumą „To Žygimantas Augustas“, kartu su filosofu Viliumi Dranseika pakvietė bendruomenę pasikalbėti apie mokslingumą ir netikrumą.
Projektas „Pastabos ir paraštės. Menotyrininko dienoraštis“ finansuojamas gavus Klaipėdos miesto savivaldybės stipendiją kultūros ir meno kūrėjams.
