Vilniaus centrinis paštas antradienį persikelia į naujas patalpas. Visgi centriniam paštui persikėlus iš vieno pastato į kitą, atstumas tarp miestų nesikeičia, ramina Lietuvos pašto atstovė.
„Nuo centrinio pašto iki centrinio pašto buvo skaičiuojama tik tada, kai paštas buvo vežamas karietomis, kai buvo arkliai. Atsiradus automobiliams, dažniausiai paimamas didžiausias centre esantis pastatas ir nuo jo yra skaičiuojamas kilometražas“, – supažindina Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Lietuvos pašto Vilniaus centrinio skyriaus pastatas pereina į naujų šeimininkų rankas.
„Šiuolaikinis paštas yra visiškai pasikeitęs. Prieš tai, prieš keliasdešimt metų, statyti pastatai nebetinka šiuolaikinei pašto veiklai. Visa užkulisinė paštinė veikla organizuojama logistikos centruose, ten vykdomas skirstymas, perskirstymas, o pagrindinė veikla, kurią jūs matote – frontinė veikla – yra klientų aptarnavimas“, – LRT TELEVIZIJAI sako Lietuvos pašto komunikacijos vadovė.
Klientų aptarnavimui paštas naudojo tik 20 proc. dvarininko Andriaus Sniadeckio statyto italų renesanso architektūros stiliaus pastato erdvių. Statinį suprojektavo architektas Julianas Januševskis.
„Pats originalus pastatas Gedimino prospekte yra vienas iš pirmųjų. Jis pastatytas 1888 metais ir buvo naudojamas kaip bajorų bankas. Tai irgi tam tikra prasme buvo visuomeninės paskirties pastatas pirmajame aukšte su operacijų sale“, – teigia architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė.
1969 metais rekonstruodami pastatą Lietuvos architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai išsaugojo istorinį fasadą, o viduje sukūrė naują erdvę.
„Jie laikėsi tokios idėjos, kad reikia sukurti gatvelę pačiame pastate. Ir iš tiesų, šio pastato pati vertė yra jo interjeras. Jeigu įėjimas iš Gedimino pr. yra tarsi senamiesčio bromas, įvažiavimu, paskui įėjus – viena su kita persiliejančios erdvės. Ten nėra pertvarų, nėra kažkokių kabinetų. Yra ištisinė tarsi gatvė, kuria eini iki galo ir per abu kampus įstiklintus atsiveria senamiesčio perspektyvos. Taip kad galima sakyti, kad šita architektūra susitelkusi ne tiek į save, bet tiek į tai, kas matosi per jos langus.
Kaip matome, architektai gana įdomiai, originaliai suderino modernią architektūrą su istorine. Praktiškai pakeitė visą pirmą aukštą ir į tilto gatvės pusę, galime matyti, įstatė funkcionalistinę dėžę, beveik ištisai įstiklintą. Tačiau galinis fasadas yra raudonų plytų ir jisai susisieja su kitais Tilto g. plytiniais pastatais. Tokiu būdu ta modernioji architektūra tarsi šiek tiek atspindi vietos dvasią ir tą istorinį, urbanistinį audinį“, – pasakoja architektūros istorikė.
1895 metais pastate veikė pirmoji Lietuvoje slapta lietuviška organizacija – Dvylikos Vilniaus apaštalų kuopa, kuri sutelkė lietuvybės idėjos aktyvistus, kovojusius dėl lietuviškų pamaldų bažnyčioje. Vėliau namas buvo nuomojamas Rusijos valstybinio žemės ūkio banko skyriui. Pastaruosius dešimtmečius čia buvo teikiamos pašto paslaugos.
„Čia nėra originali centrinio pašto vieta. Vilniuje centrinis paštas nuo savo originaliųjų laikų buvo Pilies gatvėje. Čia yra įsikūręs tik sovietmečiu, kai buvo nugriautas ir perstatytas Pilies gatvėje buvęs pastatas“, – aiškina V. Budrienė.
Kas bus įrengta senajame pašto pastate, kol kas nėra žinoma. Jis įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
