LRT FAKTAI
Protestuotojai renkasi prie Amerikos pilietinio karo pulkininko Roberto E. Lee paminklo Virdžinijoje

Kultūra

2020.06.17 18:32

LRT FAKTAI. Filmas „Vėjo nublokšti“ ir verčiami monumentai JAV: ribos tarp istorijos aiškinimo ir cenzūros labai aiškios

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.06.17 18:32

Internete kilo sujudimas dėl esą perrašomos JAV istorijos – JAV ir Europoje protestuotojai griauna kolonijinės praeities monumentus, o „HBO Max“ filmų platforma trumpam nutraukė vieno populiariausių kino istorijoje filmo „Vėjo nublokšti“ rodymą.

Būtent šis „HBO Max“ veiksmas tapo pretekstu piktintis ne vienam komentatoriui socialiniuose tinkluose – esą vykdoma cenzūra. LRT FAKTAI aiškinasi, kaip reikėtų vertinti šį įvykį ir kas filmui nutiko iš tikrųjų.

„BLM [„Black Lives Matter – LRT“] idiotija tęsiasi ir kyla į naujas aukštumas, pradžioj Amerikoj HBO išmetė „Vėjo nublokštus“, – rašoma „Facebook“ grupėje „Unfollow 15min“.

Verslininkė Jolanta Blažytė pateikė citatą iš to paties pavadinimo romano ir teigė, kad kūrinys šiandien cenzūruojamas dėl tokių citatų, kaip „[mergaitė] troško pasidėti galvą ant plačios auklės krūtinės, kad plaukus paglostytų juoda gumbuota ranka“, o kūrinio fabula neva yra apie moters gyvenimą, todėl jo pašalinimas esą yra nesuprantamas.

Filmas bus sugrąžintas

Sakyti, kad filmas buvo „išmestas“, nėra visai tikslu – internetinių filmų platforma filmą ne tik pašalino, bet ir paskelbė, kad grąžins, tik su atitinkamu prierašu apie filmo kūrimo aplinkybes ir tai, kas jame vaizduojama.

„HBO Max“ atstovai pranešime žiniasklaidai teigė, kad jų tikslas buvo paaiškinti ir pasmerkti tai, kaip filme vaizduojami istoriniai įvykiai.

„Vėjo nublokšti“ yra savo laiko produktas ir vaizduoja tam tikrus rasinius ir etninius prietarus kurie, deja, buvo įprasti Amerikos visuomenėje“, – sakoma komentare, pažymint, kad filmas prieštarauja „Warner Bros“, turinčiai kūrinio rodymo teises, vertybėms.

Pranešime taip pat sakoma, kad pats filmas nebus iškreiptas ar kitaip cenzūruotas, ištrinant pasirinktas scenas.

„Kitu atveju tai būtų tas pats, kas sakyti, jog šie prietarai niekada neegzistavo“, – teigė kompanijos atstovai.

1939 m. pasirodžiusi juosta „Vėjo nublokšti“ vadinama pelningiausiu kino filmu istorijoje – įvertinus pinigų nuvertėjimą, jis aplenktų net tokius pastarojo laiko populiariausius filmus, kaip „Keršytojai“, „Avataras“ ar „Titanikas“.

Romane vaizduojamas pietinių JAV valstijų gyvenimas iki pilietinio karo ir po jo.

Lygina su „Niekas nenorėjo mirti“

Kino tyrėjas Narius Kairys sako, kad populiaru filmą įsivaizduoti tiesiog kaip vieną populiariausių visų laikų Holivudo meilės dramų, tačiau toks supratimas neatskleidžia svarbių detalių.

„Kai kas po tokio šio filmo apibūdinimo mielai padėtų tašką ir nebetęstų diskusijos. Kitaip tariant, liktų su išvada, kad „Vėjo nublokšti“ yra neabejotina klasika, taigi Amerikos vaizdų kultūros pavyzdys, ir viskas tuo pasakyta. Bet jei tuo neapsiriboji ir užduodi paprastą klausimą: „kurios Amerikos?“, neišvengiamas atsakymas yra: baltosios Amerikos“, – sako N. Kairys.

Jo teigimu, filme apstu rasinių, etinių ir kitokių stereotipų. N. Kairys taip pat pastebi, kad filmo kritika nėra naujas reiškinys, kilęs tik su „Black lives matter“ judėjimu ir pastarųjų savaičių protestais – filmas buvo kritikuojamas jam vos tik pasirodžius, tai ypač suintensyvėjo po karo, 6–7 dešimtmečiais.

„Kaip ir bet koks istorinis kultūrinis reiškinys, „Vėjo nublokšti“ reikalauja atitinkamos revizijos, t. y. kritiško žvilgsnio iš dabarties perspektyvos. HBO, pasiūlydama istorinį ir kinotyrinį komentarą, būtent taip ir pasielgs – t. y. šiuo sprendimu nėra siekiama pašalinti filmo iš istorinės atminties, tai ir neįmanoma, bet pasiūloma pažvelgti į jį naujaip“, – teigia kino ekspertas.

Jis filmą siūlo gretinti su Vytauto Žalakevičiaus 1965 m. juosta „Niekas nenorėjo mirti“, kurioje vaizduojamas sovietų valdžios įtvirtinimas Lietuvoje 1947 m.

„Viena visuomenės grupė siekia [filmą] ištrinti iš lietuviškosios filmografijos, kita – rekontekstualizuoti ir tokiu būdu sudaryti sąlygas kritiškai, tikrąja šio žodžio reikšme, diskusijai“, – sako N. Kairys.

Anot jo, panašiai yra įprasta rodyti ir, pavyzdžiui, propagandinius Trečiojo reicho filmus.

Profesorė: filmas vergus vaizduoja kaip nuolankias ir laimingas būtybes

Dovilė Budrytė, politikos mokslų profesorė iš Džordžijos Gwinnetto koledžo, sako, kad tiek filmo kontroversija, tiek protestuotojų verčiami paminklai rodo nenaują konfliktą dėl istorijos vaizdavimo.

„JAV, ypač Pietuose, tebėra populiarus mitas apie „Pietų paveldą,“ kurio dalimi galima laikyti ir „Vėjo nublokštus.“ Šis diskursas paprastai pagražina vergovę, pavyzdžiui, filme vergai vaizduojami kaip nuolankios ir laimingos būtybės, arba visai nutyli tiesą apie vergovę, kuri JAV buvo panaikinta tik 1865, po pilietinio karo tarp Pietų ir Šiaurės.

„Pietų paveldo“ diskursas garbina valstijų suverenitetą ir teises, Pietūs iki pilietinio karo vaizduojami vos ne kaip atskira valstybė, argumentuojama, kad pilietinio karo metu pietinės valstijos gynė savo suverenitetą ir „ekonomines teises“, bet ne vergiją – taip nebuvo“, – sako D. Budrytė.

Jos teigimu, yra nemažai amerikiečių, kurie nelaiko savęs rasistais, tačiau palaiko „Pietų paveldo“ ir valstijų suvereniteto idėjas, o kontroversiški paminklai konfederatams buvo statomi ne tik prieš kelis šimtus metų, bet ir mūsų laikais, 21 amžiuje.

Profesorė sako, kad judėjimai siekiant pakeisti tokį istorijos supratimą, taip pat ir debatai dėl monumentų prasidėjo ne su „Black lives Matter“ judėjimu, o daug seniau.

„Pietų paveldo“ pasakojimas konfliktuoja su pasakojimu apie vergovę ir afroamerikiečių kančias vergovės metu. Šis pasakojimas atsirado po pilietinio karo, ypač sustiprėjo per žmogaus teisių judėjimo metus („Civil Rights movement“). Dabar šis pasakojimas siejasi su „Black Lives Matter“ judėjimo vertybėmis“, – sako D. Budrytė ir primena, kad konfliktai dėl istorinės atminties paaštrėjo po tokių krizių, kaip žudynės bažnyčioje Čarlstone 2015 m. ar neonacių eitynių Šarlotėje 2017 m.

Ji sako nemananti, kad situaciją dėl kultūros objektų būtų galima sieti su cenzūra.

„JAV labai stipri žodžio ir išraiškos laisvė, vadinamoji pirmoji konstitucinė pataisa. „Black Lives Matter“ judėjimas ir jo palaikytojai tiesiog naudojasi savo konstitucinėmis teisėmis. Jų diskursas galingas, ir jis priverčia daugelį permąstyti istorinės atminties interpretavimą. Pavadinčiau tai, kas vyksta JAV, kultūros kaita, bet ne cenzūra“, – sako D. Budrytė.

Kokį filmą matysime dabar?

Į kino peržiūros platformą filmas grįš su istorikės komentaru.

„Filme romantizuojama vergija, ji rodoma kaip nekalta ir žalos nedaranti institucija“, – nuomonėje, kurią išleido CNN, aiškina kino istorikė Jacqueline Stewart, jos komentaras nuo šiol lydės skandalą sukėlusį filmą.

Ji atkreipia dėmesį, kad filme nevaizduojamas fizinis smurtas, sunkus darbas ir šeimos narių atskyrimas, lydėjęs vergiją, kuri JAV visiškai uždrausta 1865 m. Istorikės teigimu, filmas vis dėlto turėtų būti rodomas dėl to, kad leidžia suprasti baltųjų viršenybės atsiradimą ir egzistavimą kultūroje.

Vienpusiška ir šališka informacija

Nors filmas „Vėjo nublokšti“ tikrai kuriam laikui pašalintas iš „HBO Max“ platformos, jis nėra visai uždraustas, ir greitu metu bus vėl rodomas su pridėtu komentaru apie istoriją. Kino kritikai ir istorikai atkreipia dėmesį, kad filmo nereikėtų suprasti tik kaip žymios romantinės dramos, rasistiniai, vergovę menkinantys epizodai jame yra dominuojantys, o ne pavieniai.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra