Kultūra

2020.05.20 11:16

Mirė IX forto memorialo kūrėjas skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas

papildyta 17.19
BNS, Mindaugas Klusas, Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.05.20 11:16

Gegužės 7 dieną nesulaukęs 87-ojo gimtadienio mirė skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, trečiadienį pranešė Lietuvos dailininkų sąjunga.

„Esu kilęs iš Vilkijos. Tie vaikystės vaizdai – Nemuno šlaitai, aukšti skardžiai, įgriuvos, nuošliaužos – ugdė ekspresyvių formų pajautą. Taip pat į vaiko sąmonę brovėsi dramatiški istorijos įvykiai – okupacijos, karas, pokario baisumai. Jei likimas būtų lėmęs gimti kur nors lygumų krašte, jei laikai būtų buvę kitokie, vargu ar ką nors panašaus būčiau sukūręs“, – apie svarbiausią gyvenimo kūrinį – Kauno IX forto skulptūrinį monumentą – yra sakęs A. Ambraziūnas.

„A. V. Ambraziūnas – vienas ryškiausių Lietuvos skulptorių, mūsų tautos pasididžiavimas, ne vienu kūrybiniu sprendimu pralenkęs laikmetį ir savo pavardę įrašęs greta pasaulinio lygio monumentų kūrėjų“, – teigiama pranešime.

A. V. Ambraziūnas gimė 1933 metais Valmantiškiuose, Kauno apskrityje. Lietuvos dailės institute mokėsi skulptūros, 1962–1997 metais dėstė M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje.

Jo ankstyvosioms medinėms skulptūroms būdinga ekspresyvi, gruboka forma, lakoniška ir tiksli personažų charakteristika, juntama liaudies drožybos įtaka. Vėlesnieji kūriniai, ypač memorialiniai, apibendrintų formų, pasižymi monumentalumu, emocionalumu.

Kūrėjas dirbo monumentaliosios, dekoratyvinės, memorialinės bei mažosios skulptūrinės plastikos srityse, kūrė portretines kompozicijas, moliotipijas.

Nuo 1958 metų A. V. Ambraziūnas dalyvavo jungtinėse parodose, surengė ne vieną personalinę parodą. Nuo 1959 metų jo darbai eksponuoti daugelyje Lietuvoje rengiamų parodų, taip pat Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Italijoje, Austrijoje.

Menininko mažosios plastikos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Rusijos, Vokietijos muziejai.

Reikšmingiausias kūrinys

Anot Dailininkų sąjungos, reikšmingiausias A. V. Ambraziūno kūrinys yra Kauno IX forto skulptūrinis monumentas. Tuo metu oficialiai jis vadintas paminklu fašizmo aukoms. Šį monumentą kūrėjas vadino epochos paminklu.

„Ten visais laikais buvo „juoda vieta “, tad paminklas atspindi kovą, žūtį ir kėlimąsi“, – sakė autorius.

Kauno IX forto memorialas įtrauktas į Trisdešimt geriausių Europos paminklų. Monumento kūrėjai – A. V. Ambraziūnas, architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Vielius, konstruktorius Ciprijonas Strimaitis – istorinį šios vietovės kontekstą suvokė gerokai plačiau.

„Užsibrėžėme sukurti dramatinį visos epochos paveikslą. Žemė čia buvo tiesiog nualinta žmogaus kančių, permirkusi kankinių krauju. Tačiau nepamiršome pavaizduoti ir vilties“, – yra sakęs A. V. Ambraziūnas.

Autoriai stengėsi atsiriboti nuo tipinių sovietinių paminklų, prabilo apibendrinta menine kalba. Jos universalumas, plastika, amžina pasipriešinimo idėja išsaugojo kūrinio vertę iki šiol.

Tai ryškiausias brutalizmo stilistikos (modernizmo srovės) pavyzdys Lietuvoje. Gelžbetoninės grindinio plokštės, atvirai eksponuojamas monolitinis gelžbetonis, vidaus erdvę puošiantys šviesaus atminimo dailininko Kazimiero Morkūno vitražai, A. V. Ambraziūno skulptūra – viskas labai artima tuo metu Vakaruose dar tik atsirandančiam dekonstruktyvizmo stiliui.

„Prižiūrėjo“ saugumas, baugino kalėjimu

Skulptoriaus Juozo Mikėno mokinys A. V. Ambraziūnas seniau yra pasakojęs, kad iš pradžių neturėjo patirties dirbti su architektais, jautėsi žalias. Mat 1958 metais, likus dviem mėnesiams iki studijų pabaigos, jis ir šviesaus atminimo skulptorius Vladas Vildžiūnas dėl politinių motyvų buvo išmesti iš Lietuvos SSR valstybinio dailės instituto. Jaunuoliams teko verstis privačiais užsakymais, jie kūrė skulptūras Kauno ir Ukmergės bažnyčioms.

Memorialo kūrėjai netrukus suprato įsitraukę į rizikingą avantiūrą. Visus aštuonerius metus (o ir vėliau) A. Ambraziūnas jautęs nuolatinę LSSR valdininkų ir saugumiečių „globą“. Valdžios viršūnėlės panikavo, reikalavo daugiau „galvų“ – geto kalinių, partizanų, kareivių su šautuvais. Įtampa „nuleista“ per naujai kylantį muziejų, jo ekspoziciją pagausinant revoliucionierių portretais.

Gelbėjo ir K. Morkūno vitražai. „Laimė, bendra architektūrinė skulptūrinė koncepcija liko nepakitusi“, – džiaugėsi A. V. Ambraziūnas. Kartą vienas aukšto rango partijos veikėjas prieš skulptoriaus akis buvo sukryžiavęs keturis pirštus, atseit „grotos tau“.

Kai prasidėjo statybos darbai, skulptorius gavo kambariuką Kaune, Nemuno gatvėje. Iškart buvo įvestas telefonas, bet jau per pirmąjį pokalbį naujakurys įsitikino, kad yra sekamas saugumo.

Į kontorą statybvietėje pavakariais užklysdavo visokių portfeliuotų nepažįstamųjų. „Kiti buvo „įdarbinti“ statybose – nei konstruktoriai, nei technologai. Sudarydavau jiems sunkumų, nes kartu negerdavau, – gyvai yra pasakojęs skulptorius. – Galva ir taip buvo visko pilna. Priėmiau jų buvimą kaip epochos būtinybę.“

Nusipelnęs didelės pagarbos

A. V. Ambraziūnas taip pat yra sukūręs antkapinį paminklą Peliksui Bugailiškiui, paminklą Vincui Krėvei Druskininkuose, Jonui Basanavičiui Mažeikiuose, Antanui Maceinai Prienuose, kt.

Velionio kolega skulptorius Gediminas Karalius A. V. Ambraziūną apibūdino kaip dailininkų bendruomenės itin gerbtą kūrybingą asmenybę. Per paskutinį sovietiniais metais Lietuvos dailininkų sąjungos suvažiavimą (1987-ųjų lapkritį), jausdami santvarkos varžtų laisvėjimą, jos nariai sumanė reitinguoti savo kolegas. Pasitikėjimas A. V. Ambraziūnu buvo vienas didžiausių.

„Mūsų keliai, kadangi užsiėmėme ta pačia veikla, turėjome bendrų interesų, nuolat susieidavo“, – LRT.lt teigė G. Karalius. Jam A. V. Ambraziūnas paliko labai gero, oraus, ramaus žmogaus įspūdį.

Jųdviejų pažintis prasidėjo 1966-aisiais, tada G. Karalius buvo LTSR valstybinio dailės instituto trečiakursis. Tuo metu kaip tik skelbtas IX forto memorialo konkursas, studentui kurį laiką teko eiti padėjėjo pareigas. Vyresnis kolega kvietė G. Karalių padirbėti ir statant monumentą, tačiau LRT.lt pašnekovas sakė buvęs labiau suinteresuotas sava kūryba, atsisakęs.

1970 metais su memorialo kūrėjais A. V. Ambraziūnu, G. Baravyku, V. Vieliumi ir C. Strimaičiu G. Karalius išvažiavo į Lenkiją. Lankėsi Aušvice, Treblinkoje, Buchenvalde jie sėmėsi patirties, kaip čia buvo pastatyti memorialiniai akcentai nacių aukoms.

„Buvome kolegos. Jis laikėsi savo užsibrėžtos kūrybos linijos – kūriniams būdinga konkreti forma, nenoriu sakyti kubizmas. Atsimenu Ambraziūno kūrinius iš tų laikų, kai dar vidurinėje mokiausi. Ambraziūnas ir Vildžiūnas kūrė gerąja prasme komercinius užsakymus. Eidavau pasižiūrėti jų reljefų į kavines“, – LRT.lt kalbėjo skulptorius Leonas Pivoriūnas.

„Kai buvo Lukiškių aikštės paminklo konkursas, tą konkursą laimėjo prastas darbas, Ambraziūnas buvo komisijoje ir protestavo prieš tokį sprendimą“, – pasakojo L. Pivoriūnas.

Anot pašnekovo, A. V. Ambraziūnas buvo „protingas, talentingas ir doras žmogus.“

Atsisveikinimas su velionio urna vyks 2020 gegužės 27 d., trečiadienį, nuo 11.00 iki 14.00 val. Lietuvos dailininkų sąjungos salėje, Vokiečių g. 4, Vilniuje.

A. V. Ambraziūno laidotuvės vyks gegužės 27 dieną, trečiadienį, 14.30 val., šeimos kapavietėje Rokantiškių kapinėse, Vilniuje.