Video pasakojime „#menasnaMO: 20 Lietuvos meno istorijų“ MO muziejus pristato dar vieną kolekcijos autorę – Jurgą Barilaitę (g. 1972).
Pasak menininkės, „kūryba pirmiausia yra komunikacija“. Apmąstydama asmenines patirtis, ji drąsiai ir provokuojančiai trina ribas tarp meno bei gyvenimo.
Videoprojekcijoje „Audra stiklinėje“ (2003), kaip ir daugelyje kitų savo kūrinių, J. Barilaitė filmuojasi pati. Jai norisi kalbėti iš asmeninės moters bei menininkės perspektyvos. Piene desperatiškai besiblaškančios menininkės vaizdas primena ne tik bandymą išgyventi, bet ir bandymą nepaskęsti kasdienėje rutinoje. Tai glaudžiai siejasi su feministinėmis temomis, kurios, pasak Barilaitės, atsiranda natūraliai, užsiimant savirefleksija. Tad blaškymąsi stiklinėje galime vertinti ir kaip moters padėties mūsų visuomenėje komentarą.
Jurga Barilaitė, „Audra stiklinėje“, 2003, videoprojekcija, 7 min, MO muziejaus kolekcija:
J. Barilaitės kūrybinis kelias prasidėjo nuo tapybos ir atvedė prie videomeno, instaliacijų bei performansų. Juose ji permąsto pačią tapybos sampratą. Kūrinyje „Būtinoji gintis“ (2001) teptuką ji drąsiai iškeičia į bokso pirštines, kuriomis smūgiuoja drobę. Agresyviais smūgiais ant drobės ji sukuria kūdikio veidą. Tai ne tik tapybinis boksavimas, bet ir asmeninės patirties refleksija.
Jurga Barilaitė, „Būtinoji gintis“, 2001, videoperformansas (ištrauka), 18 min, MO muziejaus kolekcija:
Kalbėdama apie savo santykį su tapyba, ji pabrėžia, kad jai svarbu ne tapymo rezultatas, o procesas. Neatsitiktinai savo sukurtus videodarbus ji vadina ne filmais, o „judančiais paveikslais“.
J. Barilaitės kūryba asmeniška ir įvairialypė. Pasitelkdama savo kūną ir savo istorijas, ji kelia klausimus apie visuomenėje dažnai nutylimas temas.
Pokalbis su menininke:
Žiūrėkite videopasakojimą:
