Kultūra

2020.04.17 13:33

Keleivių būsenas penkiolika metų fotografavęs Kavaliauskas: lėktuvas vėl tapo svajone

fotogalerija
Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.04.17 13:33

Karantino metu kelionės lėktuvais kuriam laikui liko tik prisiminimais. „Mes kaip vaikai dabar pakeliame akis į tą pavienį lėktuvą. Mus suglaudino karantinas į gyvenimą mažame miestelyje, kur lėktuvas – vėl įvykis“, – LRT.lt teigė fotografas Mindaugas Kavaliauskas.

M. Kavaliauskas pristato savo daugiametį dokumentinės fotografijos projektą „Travel`AIR“ apie žmogiškąjį kelionių lėktuvu veidą: atmosferas, nuotaikas, būsenas. Projektas pradėtas 2005 metais ir tęsiamas iki šiol – daugiausiai Europoje ir JAV, tačiau dalis fotografijų sukurta Azijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, šventojo Martyno saloje Karibuose. 2013 metais M. Kavaliauskas išleido knygą, pristatančią „Travel`AIR“ projektą.

„Kelionės padėjo suprasti, kad laikas yra slidus dalykas“, – LRT.lt kalbėjo M. Kavaliauskas, prisimindamas laiko skirtumų patirtį. „Šiandien, kai kiekvieno mūsų pasaulis susitraukęs iki keturių sienų, „Travel`AIR“ aktualus, nes jis – apie mus, jau kitokius, kurie visai neseniai galėjo pasakyti – „esu, nes skrendu“, – teigė M. Kavaliauskas. „Aviacija, be kurios gyventi negalėjom, tapo vienu iš koronaviruso žaibiško paplitimo kaltininku ir nežinia kuriam laikui sustojo“, – kalbėjo M. Kavaliauskas.

Vienas įkvėpimų M. Kavaliauskui pradėti šią seriją buvo lietuvių fotografijai būdingas gilinimasis į psichologinę žmogaus būseną: „Nors tai yra dokumentinė fotografija, bet vis tik lėktuvas – fonas nuotaikoms fiksuoti. Nepradėsi žmogaus fotografuoti nepakalbinęs ir atvirkščiai – fotografavimas padeda susirasti bičiulių.“

Anot fotografo, jo kelionės vyko paskui meno kūrybą. Nuo 2004 m. jis kuruoja „Kaunas Photo“ festivalį. „Tekdavo keliauti 3–4 kartus per mėnesį, per metus pabūdavau keturiuose kontinentuose, tad supratau, kad priklausau oro uostų erdvei ne mažiau nei miegamajam ar virtuvei“, – LRT.lt sakė fotografas. Dabar M. Kavaliauskas yra Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius.

„Nebesu dažnas keliautojas. Ir tas drakoniškas saugumas, mažas bagažas, siauros kėdės šiek tiek jau atitolo – tai tapo nostalgišku etapu“, – kalbėjo fotografas. Karantino laikotarpiu skrydis lėktuvu nostalgišku reiškiniu tapo ir kitiems keliauti mėgstantiems žmonėms: „Mes kaip vaikai dabar pakeliame akis į tą pavienį lėktuvą. Mus suglaudino karantinas į gyvenimą mažame miestelyje, kur lėktuvas vėl įvykis, vėl svajonė.“

Kai kuriems lėktuvas – jungtis su dabar nepasiekiamais namais. Oklande M. Kavaliauskas sutiko vaikinus Iš Indijos stebinčius „skraidančius vamzdžius“, kurie jiems primena tėvynę. „Dokumentinė fotografija yra tai, kas yra nieko ypatingo, bet užtenka įvykti pokyčiams ir viskas įgauna vertę“, – LRT.lt kalbėjo M. Kavaliauskas.

„Mano fotografijos tapo dokumentais to gyvenimo būdo, lekiančio aviacijos greičiu, pilno prieštaringų jausmų ir kontrastų – žavesio ir nuovargio, laisvės ir taisyklių, nuotykių ir diskomforto“, – tvirtino M. Kavaliauskas. Pasak autoriaus, „Travel`AIR“ yra apie gyvenimo būdą, kai savaitgaliui rinkdavomės ne iškylą dviračiu, o skrydį lėktuvu.“

Fotografas prisimena: „Kai ėmiau vis dažniau skraidyti keleiviniais lėktuvais, supratau, kad fotoaparatą nešiojuosi su tikslu. Niekad nekeliavau tik tam, kad fotografuočiau, o kai skrisdavau, mano bendrakeleiviai tapdavo mano modeliais.“

Viena fotografijų ciklo „Travel`AIR“ dalių, pavadinta „A-SPOT“, pasakoja apie lėktuvų stebėtojus. „Šitą istoriją pasakodamas, negali neapsilankyti Kopenhagoje, Londone. Ši tema jau pakoregavo kelionių maršrutus“, – LRT.lt sakė fotografas.

M. Kavaliauskas pasakojo, kad šimtai tėvelių su vaikais leidžia ištisas dienas žiūrėdami į lėktuvus, yra pacientų, kurie atvežami stebėti lėktuvų – psichologinei pusiausvyrai palaikyti, kiti mėgsta stebėti lėktuvus su įvairia specialia aparatūra.

Antano Sutkaus senesnėse fotografijose fiksuotas žmonių žvilgsnis į lėktuvą kaip į kažką nepasiekiamo. „Tai buvo pigi pramoga – piknikas, stebint lėktuvus. Dabar mes turime begalę pažinimų formų. Maniau, fotografuosiu fotografuosiančius. Man pasisekė maloniai nustebti – nieko panašaus“, – pasakoja M. Kavaliauskas.

Rygoje jis sutiko porą, susitikusią pirmajam pasimatymui ir sėdinčią ant auksinės mašinos kapoto. Jis – Lietuvoje gyvenantis turkas, ji – iš Latvijos. Kitai porai oro uosto šviesos atstojo saulėlydį. Los Andžele fotografui viena moteris atviravo užėjus blogai nuotaikai prašanti vyro ją nuvežti prie oro uosto.

„Man patinka ir ramus gyvenimas, bet lėktuvų skraidymas – signalas, kad mes dar esame ryšyje su pasauliu. Kolegos fotografai yra sakę, kad ilgai niekur nekeliavus, jiems prasideda klaustrafobija, tad, tikiuosi, kad karantinas greitai baigsis ir tai bus tik trumpa pertrauka nuo skrydžių“, – kalbėjo M. Kavaliauskas.

Trečioji dalis, pavadinta „Dream Over“, atskleidžia nuovargį, keliaujant lėktuvu. Fotografijos seriją M. Kavaliauskas planuoja papildyti fotoistorijomis apie gamtos, natūralumo paiešką oro uostuose ir keliones lėktuvu su vaikais. Dar viena planuojama tema – apie kelionines „šukuosenas“. 2015 metais serija pristatyta Oklando fotografijos festivalyje.