Kultūra

2020.03.12 17:15

Menininkas leidžia spręsti patiems: fotomeno ir technologijų stiklinės puspilnės ar pustuštės

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.03.12 17:15

Vytauto Kumžos paroda „Half empty, half full“ fotografijos sampratą išsiplečia į objektus, įspraustus į veidrodžio kampą miegamajame, sulankstytus piniginėje, lipnia juosta pritvirtintus spintelėje, sukištus į knygų vidų. V. Kumža kuria žiūrovo akis apgaunančias iliuzijas ir neslepia rankų darbo paliktos klaidos, viliodamas: „Pažvelk. Taip, pažiūrėk dar kartą, tik šįkart įdėmiau.“

Vytautas Kumža – jaunosios kartos menininkas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Amsterdame. V. Kumža kalbėjo: „Galiu sakyti, jog Lietuvoje auditorija, kuri žinotų apie mano kūrybą, nėra tokia plati kaip Olandijoje. Labai džiaugiuosi, kad atsiranda vis didesnis susidomėjimas mano kūryba ir Lietuvoje.“ V. Kumža – naujasis galerijos „The Rooster“ menininkas.

Parodos kuratorė menotyrininkė Ugnė Makauskaitė parodos pavadinimą apibrėžia kaip siekį parodyti autoriaus sukurtų objektų kontrastus, regimus kūrinių turinyje ir formoje, atliepiančius mūsų visuomenę.

Jo kūriniuose, anot menotyrininkės, „stengiamasi analizuoti šiandieninę sociopolitinę situaciją, kuri, viena vertus, yra kaip niekada pozityvi pasiekiamumo, tarptautiškumo ir kitomis prasmėmis, tačiau, kita vertus, dėl įvairių priežasčių gali kelti siaubą – kad ir nuolatinės naujienos apie koronavirusą.“

Pasak U. Makauskaitės, „tiek trimačiams ekspozicijos elementams metant šešėlį nuo fotografijų, tiek ir klaidinančioje pačio atvaizdo priekinio plano bei fono sąveikoje, instaliacija vilioja: „Pažvelk. Taip, pažiūrėk dar kartą, tik šįkart įdėmiau.“

Kūriniuose leidžiama žvilgterėti į meno užkulisius, dirbtuvę, kūrybinį procesą. Fotografiniuose objektuose svarbią dalį sudaro medžiagos, kurios paprastai naudojamos ir slepiamos, tokios kaip silikonas, molio kampai ar stiklas. V. Kumža komentuoja: „Fotografija yra objektas, kontekste su kitais jį supančiais objektais, man įdomu tai tyrinėti ir žiūrovui priminti, kad mes žiūrime ne tik į atvaizdą, bet ir į objektą.“

„Visos medžiaginės nuorodos kalba apie šiandien itin aktualią problematiką fotografijoje: galutinis rezultatas – nuotrauka – jau tapo toks „išlaižytas“, neįdomus ir „instagraminis“, kad kur kas aktualesnis yra pats procesas“, – tikina U. Makauskaitė.

Tai akcentuoja ir pats autorius. „Savo kūryboje nenaudoju jokių skaitmeninių postprodukcijos elementų, tad viskas yra konstruojama realioje studijos erdvėje mano rankomis. Akylesnis žiūrovas gali pastebėti rankų darbo „klaidas“, kurios išduoda kaip šias akis klaidinančias konstrukcijas sukūriau“, – atskleidžia V. Kumža.

U. Makauskaitės mėgstamiausiais kūrinys – vaizduojantis iškreiptus teniso kamuoliukus. Jis taikliai atspindinti visiems autoriaus darbams būdingus apgavystės, vizualinės įtampos ir netgi siurrealizmo bruožus.

Menotyrininkė pripažino, kad fotografiniai objektai nėra naujiena tarptautiniame meno pasaulyje: „Tokį metodą naudoja pavyzdžiui Alix Marie, mano viena mėgstamiausių šiuolaikinių autorių, tačiau žaviuosi, jog Kumža sugeba argumentuotai tokį konceptą išgryninti, nagrinėdamas išties aktualias temas.“

Jos nuomone, tai gana unikalus atvejis šiandieniniame meno lauke, kur „fotografija tarsi verda savose sultyse, net neatsižvelgdama į tai, ar tai yra fotografiniai objektai, ar kūriniai nagrinėja šiuolaikines temas.“

Pasak V. Kumžos, pirmieji keleri metai po studijų baigimo – sudėtingi: „Išėjus iš šio socialinio simuliacinio burbulo, reikia milžiniškos motyvacijos tęsti savo kūrybinį kelią, kai niekas nebeduoda užduočių.“

„Dėl to manau, kad palaikymas iš meno lauko yra itin svarbus jauniems talentams. Kartais muziejuose ir galerijose matant pristatomus tik vyresnės kartos menininkus, kelias iki ten atrodo nebepasiekiamas“, – kalbėjo menininkas.

Anot menininko, fotografijos samprata ir reikšmė šiais laikais kinta vis greičiau: „Lietuvos fotografijos lauke matau dar matau saugius pasirinkimus. Lietuvoje matau gan didelę spragą pristatant jaunosios kartos menininkus, dirbančius su šia medija.“

„Tačiau Amsterdame – tik keletas fotografijos muziejų ir galerijų, kurios turi aukštą statusą meno lauke ir tiki, kad svarbiau yra parodų kokybė, o ne kiekybė“, – pripažino V. Kumža.

Menotyrininkė klausia, ar pasakytumėte kiek šiandien nuotraukų jau matėte? „Kaip astronautas Aldrin Buzz yra sakęs „Jūs man prižadėjote Marso kolonijas, tačiau vietoj to davėte Facebook“, panašiai, tačiau labiau optimistiškai, pusiau „pilnai“ pažvelgus į situaciją, V. Kumža siūlo pažvelgti į mus supantį pasaulį ir patiems pasidaryti išvadas“, – kalbėjo U. Makauskaitė.

Menininkas kaip vieną svarbiausių jam kūrinių įvardino objektą, kurį sudaro: juodai-balta fotografija, kurioje matoma jo darbinė studijos aplinka, krioklio fotoplakatas, medinė konstrukcija.

„Nuo to viskas ir prasideda – mano studijos, o šioje fotografijoje matoma scena labiausiai atliepia parodos pavadinimą. Šiame kūrinyje taip ir lieka neaišku, ar žiūrovas mato užbaigtą ar tik pradėtą kurti vaizdinį, tad jis gali nuspręsti pats“, – teigė V. Kumža.

V. Kumža – Ron Mandos fotografijos talento prizo (2017), Sybren Hellinga prizo (2019) laimėtojas, Europos fotografijos (2016) ir daugelio kitų apdovanojimų nominantas. 2019 m. menininkas buvo įvertintas Mondriaano fondo kylančių menininkų stipendija ir Lietuvos kultūros tarybos stipendija.

Paroda atidaroma kovo 12 dieną Radvilų rūmuose. Įvertinkite koronaviruso grėsmę ir laikykitės visų saugumo priemonių. Nuo rytojaus dėl Vyriausybės nutarimų paroda neveiks. Praėjus ligos pavojui, paroda veiks planuotą trukmę – mėnesį.