Kultūra

2019.10.31 18:21

Anapus pulto – aktorius Paulius Markevičius: skaitovas iš prigimties seka pasakas vaikams iš ateities

Ką tik LRT RADIJO įrašų studijoje apsilankė aktorius Paulius Markevičius. Ne šiaip sau – jo balsu į malonųjį klausytoją netrukus prabils dvi pasakaitės. Ir bus gražu, bus vakaras, ir bus – „Vakaro pasaka“.

Nauja LRT.lt rubrika „Anapus pulto“ sutelkia dėmesį į aktorius, kurių balsai pas jus atsklinda eterio bangomis. Radijo aktorius. Girdite pažįstamą balsą, tačiau niekaip neprisimenate veido – kas gi sėdi anapus pulto prie mikrofono? Rubrika „Anapus pulto“ panaikins tą nemalonumą. Kaip randasi radijo teatras, kaip aktorių balsais atgimsta tikroji literatūra – rubrikoje „Anapus pulto“.

LRT įrašų studijoje P. Markevičius darbuojasi antrą kartą, tačiau įgarsintojo, „užkalbėtojo“ patirties jam netrūksta. Šįkart skaitė Metų knygos rinkimuose dalyvaujantį Tomo Dirgėlos „Beną – sapnų siuvėją“ ir Virgio Šidlausko „Ulfą ir povandeninį miestą“.

Pirmoji pasaka klausia, kodėl sapnuojame tai, apie ką svajojome vaikystėje, o užaugę pamiršome. Tikrąsias svajones prisimename tik miegodami. Antroje istorijoje svarstoma, kas yra tikra draugystė, ir mokoma, kad šiukštu negalima išduoti draugo – kad ir kas benutiktų.

Aktoriui džiugu – Lietuvos vaikams literatūros parašyta užtektinai. O ir tokios kokybiškos, kad įdomu pasiklausyti net suaugusiesiems. Prieš apsilankant studijoje reikia deramai pasiruošti, ypač jei skaitai vaikams: yra pasakotojas, veikėjai, tad tenka prabilti skirtingais balsais. Savų vaikų Paulius kol kas neturi, tad skaito tiems, kurie dar ateis į šį pasaulį.

„Įkalbėtojas“, įkalbinėtojas

Studijoje prie mikrofono P. Markevičius tikrai ne naujokas. Radijo teatrą jis išmėgino dar studijų metais. „Vilniaus universiteto radijuje buvome sukūrę tokią laidą „Literatūros skaitymai. Radijo teatras“. Pats ir režisavau, ir skaičiau kitų režisierių spektakliuose. Buvo įdomu. Apskritai – radijo menas mane labai vilioja“, – prisipažino pašnekovas.

Tačiau pradžių pradžia, pirmasis prigludimas prie mikrofono, įvyko dar anksčiau – mokykloje. Tada Pauliui teko garsinti reklamą, kaip pats sako, „šį tą banalaus“. Ir dabar mikrofoną dažnai išvysta priešais save – dubliuoja filmus, įrašo reklamas, įkalbinėja pirkti, įsigyti.

Skaitovas iš prigimties

Skaitydamas vaikams Paulius stengiasi perteikti kūrinio atmosferą, pasakojimo dinamiką, atskleisti personažus, balsu apsakyti, kokie jie yra – tingūs, guvūs. Kūno judesiais radijuje nieko nenuveiksi – rodyk nerodęs. Tad tenka kliautis vaizduote ir balsu. Šiam užsiėmimui nemažai padeda jo paties vaikystėje skaitytos pasakos, lavinusios vaizduotę.

Regis, tada ne vyresnieji skaitė Pauliui, o jis jiems – toks įspūdis kyla klausantis studijoje prie mikrofono įsismaginusio vaikino. Regis, girdi du ar tris aktorius – labai skirtingi balsai, nuotaikos, spalvos. Sakytum, skaitovas iš prigimties.

Aktorius dėkoja už gerą žodį ir atskleidžia, kaip taip atsitiko: „Vaikystėje teko pasidalyti skaitytojo pareigomis su mama ar močiute. Vesdavome pirštą per eilutes ir pasikeisdami skaitėme sakinius“, – prisiminė P. Markevičius. Du kūrinius – mėgstamiausius – buvo išmokęs mintinai: „Plėšiką Hocenplocą“ ir „Ką žmonės dirba visą dieną“.

Sunkiau sekasi skaityti tekstus, kuriuose nėra draminės siužeto ar veikėjo pasikeitimo linijos. Kai daug atpasakojimų, nuotaikos, peizažo aprašymų. O netikėtų įvykių sėdint įrašų studijoje pasitaiko nuolat.

„Būna, mygtukai nepasispaudžia arba aktoriai taip įsikarščiuoja, kad nepastebėję laidą iš mikrofono ištraukia. Žiūrėk, pusvalandis įrašo ir neišsaugotas... Būna komiškų situacijų“, – pasakojo P. Markevičius. Pasitaikė ir šįkart. Jam bendraujant su „Anapus pulto“ kūrybine grupe nukrito palubėje pokalbį filmavusi „Go Pro“ kamera (sužeistų nėra).

Karys, aktorius, mitingierius

P. Markevičius ketino studijuoti karybą, tačiau dar buvo laisvo laiko, tad pateikė paraišką vaidybos studijoms Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).

Kario ir aktoriaus profesijos, Pauliaus manymu, gana susijusios. Neseniai jam teko filmuotis naujoje juostoje, vaidinti partizanų vadą, realų asmenį. Vartydamas jo dienoraščius aktorius atrado tokius žodžius: „Kartais didesnis mūšis laimimas rankoje laikant ne ginklą, o plunksną.“

„Tad iš pažiūros aktoriaus ir kario profesijos tolimos, tačiau tikslai tie patys – saugoti valstybės turtą“, – samprotavo Paulius.

Vaidybos egzaminui LMTA jis išmoko eilėraštį, suprantama, apie karą. „Tiesiog ėjau ir viskas. Vedė smalsumas, į kokią ugnį čia žengiu“, – šypsojosi prisiminęs pašnekovas. Scenos baimės nejautęs, nes į ją žengdavo, kai mokėsi muzikos mokykloje, taip pat vaidino ir dramos būreliuose. „Prireikus ir mitinge galiu pasisakyti“, – juokėsi P. Markevičius.

Ir vieną nedalomą: laimingas!

Aktorystė, režisūra ir skaitovo amatas Pauliui yra vienas nedalomas teatras. TEATRAS. Fikcijos ir realybės, taip pat dviejų žmonių susitikimas per istorijos pasakojimą. „Studijoje nebėra choreografijos. Na, nebent verbalinė. Tai ir lengva, ir sunku, nes tenka labai susitelkti – į raidę, žodį, mintį“, – aiškino P. Markevičius.

Radijo teatre iš aktoriaus reikalaujama gyvumo. Jis turi būti gyvas teksto ir klausytojo tarpininkas. Nes klausytojas – svarbiausia. „Viską darai dėl jo, tikėdamas, kad gal bent vienas vakare užmigs laimingas“, – sakė aktorius P. Markevičius.

Anapus pulto. Vaikams pasakas garsinantis aktorius Paulius Markevičius: skaitau ir tiems, kurie dar tik ateis