Buvęs Lukiškių kalėjimas išskirtinis savo modernumu, o tai, kad kalėjimas iškeldintas dar nesugalvojus, ką daryti su likusiu tuščiu pastatu — ne tik Vilniaus, bet ir kitų Europos miestų atvejis. Taip LRT KLASIKAI sako vokiečių istorikas ir miesto antropologas Felixas Ackermannas, viešėjęs Lietuvoje ir čia skaitęs paskaitą „Rekomendacija Lukiškėms“.
„Tikrai ne man spręsti ir sakyti, ką daryti su Lukiškių kalėjimo kompleksu, bet džiugu, kad vyksta diskusijos. Reikia kalbėti apie kalėjimus ir jų ateitį. Pabrėžčiau, kad tai diskusija ne tik apie verslo planą tai erdvei, kuri atsilaisvino“, – sako F. Ackermannas.

Anot istoriko, daug metų tyrinėjančio miestus ir jų erdves, norėtųsi daugiau kalbėjimo apie istoriją. F. Ackermannas sako, kad Lukiškių kalėjimas jau dabar yra Vilniaus miesto istorijos muziejus: „Pagrindinis objektas – pas pastatas, kaip artefaktas. Tačiau nedaug žinome apie istoriją, čia dar nevyksta jokie archeologiniai kasinėjimai. O jei sužinotume, kas ten likę, galėtume diskutuoti ir apie tai, ką su šia istorija daryti.“

Paklaustas, kuo ypatingas Lukiškių kalėjimas ir kuo jis išsiskiria iš kitų Europos kalėjimų, F. Ackermannas pabrėžia Vilniaus centre esančio statinio modernumą.
„Tai nuo pat pradžių buvo multifunkcinis pastatas. Ten įrengta ligoninė, stovykla, kur galima dirbti. Nors iš gatvės matome ortodoksų bažnyčios dalį, viduje yra katalikų koplyčia, buvo net žydų maldos erdvė. Todėl ir galvojant apie ateitį, derėtų neužsistovėti ties vienu scenarijumi. Lukiškių kalėjimo erdvėje gali įsikurti ir viešbutis, ir senjorų namai, ir erdvės menininkams, ir pan.“, – teigia F. Ackermannas.
Anot istoriko, svarbiausi klausimai kalbant apie Lukiškių kalėjimą – kam priklauso erdvė ir kokia matoma Vilniaus centro ateitis? Ar viskas suksis aplink verslą, ar kultūrą? Ar bus rastas tinkamas santykis su praeitimi?
Kaip sako F. Ackermannas įdomu tai, kad Lukiškių kalėjimas uždarytas neturint sprendimo, ką su juo daryti: „Bet taip yra buvę ir kitur. Matau, kad Lukiškių kalėjime vedamos ekskursijos, vyksta renginiai. Sakyčiau, kad dabar atėjo laikas ten atlikti archeologinius tyrimus, taip siekiant sužinoti, kas ten likę. Reikėtų projekto apie istoriją dar prieš Lukiškių kalėjimo atsiradimą, ir vėliau – jau apie patį kalėjimą.“

Felixas Ackermannas – vokietis istorikas ir miesto antropologas, šiuio metu gyvenantis Varšuvoje. F. Ackermannas nagrinėja Rytų Europos migracijos procesus, smurtą ir miesto erdves. Penkerius metus gyvenęs Lietuvoje F. Ackermannas čia dėstė ir tuo pačiu rinko medžiagą naujam projektui, šiomis dienomis itin aktualiam ir girdimam. Čia pradėta ir Vokietijoje tęsta jo tyrimų tema – 19–20 a. statyti ir veikę, tačiau šiuo metu nebefunkcionuojantys, bet turintys, ar turėsiantys, kitas paskirtis kalėjimai – Sankt Peterburgo, Varšuvos, Barselonos ir Lukiškių.
Plačiau – laidos įraše nuo 2:30 min.