LRT.lt siūlo, net ragina, pamatyti šiuos XIII vienos nakties kultūros ir meno festivalio „Kultūros naktis“ renginius. Tie, kurių nesuviliosi žodžiais „to dar nebuvo“, verčiau tegul apsigalvoja, nes kai kurie šiųmečio festivalio renginiai išties unikalūs. Ir vargu ar juos vėl kada nors pamatysite.
Kultūros nakties šventė, kasmet rengiama trečią birželio penktadienį, šįkart sutapo su Gedulo ir vilties diena. Festivalio rengėjai dėl šios priežasties stoiškai laukia kritikos strėlių, tačiau turi išstatę visą kontrargumentų kariauną.
Kultūros nakties sumanytoja ir iniciatorė Daina Urbanavičienė LRT.lt teigė, kad Gedulo ir vilties dieną reikėtų mokytis minėti kitaip. „Juolab kad tai – ir Vilties diena. Kad ir kaip mums būdavo sunku, niekada neprarasdavome vilties, nepasiduodavome, išlikome“, – sakė D. Urbanavičienė.
Nuolatinis festivalio rengėjų rūpestis – ką dar parodyti, kaip ir kuo sudominti renginių išlepintus miestelėnus ir Vilniaus svečius.
Pastaruoju metu žvilgsnis krypsta į naujas, daugeliui nežinomas, neįžengtas vietas. Neteigiame, kad Naujoji Vilnia neįžengiama, bet festivalis ten svečiuojasi pirmą kartą. O ir programos pavadinimas „Kultūros balaganas Dūmų gatvėje“ skamba lyg koks rytinio Vilniaus „balkanaktis“. Ar Vilnius po „balkanakčio“.
Pirmas. Jei pradėjome nuo vietų-debiutančių, vienas Kultūros nakties maršrutas būtinai turėtų jus nuvesti į „Kūrybos slėnį“ – buvusio karo muziejaus teritoriją Olandų gatvėje. Ši vieta, šiaip jau gana uždara, lankytojams atsivers pirmą kartą. Ir tik tą vienintelę naktį. Mat teritorijoje po festivalio prasidės statybos darbai ir ateityje čia iškils Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Studijų miestelis.
„Tai paskutinė proga pamatyti erdvę tokią, kokia ji yra dabar. Nes netrukus viskas bus nugriauta ir kitą kartą išvysime visai naują aplinką“, – sakė Kultūros nakties užsienio programos koordinatorė Ada Paukštytė.
„Kūrybos slėnyje“ numatomas 10 valandų trukmės renginių maratonas – muzikos, teatro, kino ir šokio projektai. Specialiai į „Kūrybos slėnį“ šiemet keliasi pianisto Petro Geniušo sumanytas projektas „Juodais baltais“. Suprantama, su pačiu P. Geniušu. Tad – ate, Lukiškės!
Ko gero, tai bus ilgiausias penktadienio renginys, nes dalyviai, dainuodami lietuviškas dainas, ant greta esančio Stalo kalno ketina pasitikti birželio 15-osios rytą.
Antras. Katedros aikštės per Kultūros naktį nelengva išsilenkti. O ir neverta. Nes joje Krokuvos gatvės teatras KTO vilios dideliais ir mobiliais objektais, ugningais ir efektingais numeriais – ant kojūkų ir skambant Piotro Čaikovskio muzikai.
Būtent lenkų spektaklis „Laiko dvelksmas“ įprasmins Birželio 14-ąją, susies kūrybines galias ir istorinę rimtį. Nes tai vaikystės vizija, nunešanti į mažą 3–4-ojo dešimtmečių miestelį su įdomiais personažais ir baugiomis situacijomis. „Spektaklis susieja visus gatvės teatro žanrus“, – sakė A. Paukštytė.
Lenkiškų akcentų vienos nakties festivalyje bus ir daugiau. Net keturis projektus – „Ryla“, „Akimirkos“, „Ba!lionai“ ir „Buveinės“ – dovanoja Liublino miestas. Juos naktinėtojai atras Bernardinų sode, Menų spaustuvėje, Stiklių gatvėje ir jau minėtame „Kūrybos slėnyje“.
Trečias. Nevalia praeiti vokiečių sumanyto „Paslapčių kambario“ – sudužusių svajonių imperijos. „Cabinet Fatalia“ priekaba Bernardinų sode užtikrins kelionę į pasąmonę.
Nedidelėje patalpoje stiklo dėžutėse festivalio svečiai iš Vokietijos baudžiasi rodyti sapnų ir kitokių keistenybių kolekciją. Vokiečiai, be abejo, šio galo specialistai. „Vo, kiets!“ – galimai sakys lankytojai.
Gera žinia ta, kad fatališką kabinetą bus galima išsimėginti ir likusiomis savaitgalio dieniomis nuo 15 valandos.
Ketvirtas. Nepraleiskite progos Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje pamatyti aktorės, režisierės, inscenizacijos autorės Birutės Mar spektaklį „Ledo vaikai“, paradoksaliai šiltai ir jautriai pasakojantį apie tremtį. Nepabijokime to žodžio, tai – Birutės šedevras.
1941-ųjų birželio 14-ąją buvo ištremta apie 17 tūkst. Lietuvos žmonių. Tarp jų atsidūrė ir B. Marcinkevičiūtės-Mar tėvai, tada dar mažamečiai. Jų vaikystės ir jaunystės prisiminimai tapo inscenizacijos pagrindu.
Penktas. Kinas Kultūros naktyje nėra kokia nors nepastebėta ar neįvertinta rūšis. Tačiau šiemet ji bus propaguojama naujoje erdvėje – rudenį duris atvėrusioje salėje „Kino Deli“. Čia žiūrovams prieš akis atsiskleis Izraelio filmų programa. Trys juostos – „Buvau kadaise“, „Obuoliai iš dykumos“ ir „Raudoni lapai“ – dar nematyti Lietuvoje. O ketvirtoji, „Kalnas“, jau žinoma „Kino pavasario“ lankytojams.
Šeštas. Antrą kartą atlapas duris į Kultūros naktį laikys Lietuvos nacionalinė opera. Nuo 19 valandos teatro fojė vilniečiai – atsipalaidavę, hedonistiškai nusiteikę, su kavos ar šokolado puodeliu – klausysis gyvos kamerinės muzikos.
O 22 valandą visi hedonizmai liausis ir tada prasidės... Penki Nacionalinės operos stažuotojai sumanė teatralizuotą koncertą „Operos ringas“, jame žada kautis vyrų ir moterų balsais. Teisėjaus bosas-baritonas Nerijus Masevičius.
Septintas. Tiesiog norėsis užeiti (kojos pačios neš) į istorinę Halės turgavietę. Balkanišku ritmu čia bus raikomi kumpiai, nugarinės ir pyragai. Pardon, to nebus. Vilnijos gėrybių kvapai čia galynėsis su importiniais aromatais. Irgi ne, atsiprašau. Tačiau čia tikrai skambės Balkanų, klezmerių ir čigoniška muzika. Patiks ir romui, ir taksistui Romui.
Aštuntas. Birželio 14-ąją bus rengiama Neeilinė kultūros sesija Seime. Jos dalyviams atsivers neeilinė proga patekti į istorinę Kovo 11-osios Akto salę, išsimatuoti parlamentarų darbo vietas. Tačiau tam, kad į jas patektum, reikės pasitikrinti Lietuvos istorijos ir parlamentarizmo žinias.
Devintas. Gražų ir prasmingą reginį „Šviečiantys žmonės“ žada sukurti Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Valandą iki vidurnakčio nuo Aušros Vartų iki Katedros judės ryški, švytinti eisena. Žmonės vežimėliuose ar su lazdelėmis kurs grafinius paveikslus, vaidins humoristines teatro miniatiūras. Šviečiančią vilkstinę lydės muzikantai.
Dešimtas. Ko gero, nepateksite, bet verta pamėginti. Nuo šurmulio labai gerai padeda Kristinos Norvilaitės galerija. Čia, Užupyje, penkių pasaulinių kompozitorių kūrinius žada skambinti pianistė Jolanta Klenovska. Na, ir galerijos šeimininkė nestovės dyka – bus parengusi parodą „Muzikos rūmai“. Juose tai užteks vietos visiems.
O kurią vietą „topuose“ skirtumėte renginiui, kuris apibūdinamas tokiais žodžiais: „Tremtis sužlugdė galimybę Lietuvai ir jos kultūrai augti. Gedulo ir vilties dienos proga, Kultūros nakties vardan viename stoties vagonų trepsėsim pagal sunkią elektroninę muziką tol, kol pasimirš vienas skaudžiausių šalies etapų.“
